Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Investicijos į biokurą neša pelną

Nuo šių metų įsigaliojus tvarkai, kad visą biokurą šilumos gamintojai privalo pirkti tik per Energijos išteklių biržą „Baltpool", išsisprendė nemažai problemų - neliko landų galimiems nesąžiningiems biokuro tiekėjų ir naudotojų susitarimams, visiems konkuruojant vienodomis sąlygomis, biomasės kaina nustatoma skaidriai, be to, daugeliui sutrumpėjo atstumai nuo miško aikštelių iki katilinių. Valstybinėms miškų urėdijoms, dalyvaujančioms „Baltpool" nuo 2014 m., tai gera paskata didinti šio kuro ruošą, uždirbti daugiau pelno bei investuoti į naujus pajėgumus. Pernai Švenčionėlių, Tauragės ir Valkininkų urėdijos pasinaudojo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF)parama ir įsigijo modernios biokuro gamybos bei transportavimo technikos, o šiemet į naują įrangą jos investuoja iš savo lėšų ir didina malkinės medienos bei kirtimo atliekų smulkinimo apimtis. 

„Miškai", Angelė Adomaitienė, 2016 spalis

Skiedrų gamins daugiau

Švenčionėlių miškų urėdija biokuro ruošai pernai įsigijo du pagrindinius įrengimus: skiedrovežį skiedrai vežti - „Mercedes" automobilį su pakrovimo įrenginiu ir keturiais konteineriais bei skiedrų kapoklę. Minėta vežimo ir kapojimo įranga urėdijai kainavo 448,7 tūkst. eurų, iš jos 128,15 tūkst. eurų kompensavo LAAIF. 
"Šiemet pagal investicinį planą ketiname įsigyti dar vieną skiedrovežį, kuriam jau paskelbtas pirkimo konkursas. Urėdijos investicija į jį sieks apie 160 tūkst. eurų. Tikimės jau gruodį gauti šią mašiną ir įjungti į gamybą. Naujas furgonas bus su slenkančiomis grindimis, tad biokuro išpylimas paspartės, o išvežimo kiekis su dviem skiedrovežiais padvigubės. Turima skiedrų kapoklė yra pajėgi juos aprūpinti mase ir dirbs taip pat našiau. Svarbu, kad per patį šildymo sezono įkarštį galėsime sklandžiai be trukdžių vežti biomasę į katilines", - naujienomis dalijasi Švenčionėlių miškų urėdas Nauris Jotautas.
Gabenti kurą konteineriais, anot urėdo, irgi patogu, nes jie nukeliami: paprastai du lieka miško aikštelėje prie malkų ar kirtimo atliekų rietuvės, kur dirba kapoklė ir juos pildo skiedromis, o kiti du su skiedromis gabenami į katilines. Iš viso keturiuose konteineriuose telpa apie 12 tne skiedrų.

Visą biomasę Švenčionėlių urėdija parduoda per „Baltpool" biržą, kurios aukcionuose dalyvauja kiekvieną antradienį. Per 2015-16 m. šildymo sezoną ji tiekė SM1, SM2 ir SM3 (kirtimo atliekų) kategorijų skiedrą - iš viso jos buvo pagaminta ir parduota katilinėms 1089 tne: SM1 parduota 206 tne, SM2 -772, SM3 -111 tne.

"Iš viso pardavėme apie 5,8 tūkst. kietmetrių malkinės medienos ir kirtimo atliekų. Biokuras pagal sutartis buvo tiekiamas uždarųjų akcinių bendrovių „Anykščių šiluma", „Vilniaus energija", „Pramonės energija" ir „Šalčininkų šilumos tinklai" katilinėms. Pastarajai kuras buvo vežamas į Baltąją Vokę, nors atstumas nemažas. Bet kitos išeities nebuvo, nes praėjusį sezoną aplinkinės katilinės biržoje nedalyvavo",- pasakoja N. Jotautas. Be to, skiedrų parduota Jonavos, Trakų, Molėtų šilumos tinklams. Iš viso su pirkėjais buvo sudaryta 17 sutarčių.

Per naują 2016-17 m. sezoną urėdija planuoja parduoti apie 8,8 tūkst. kietmetrių malkų ir kitimo atliekų. „Tikimės, kad vežimo atstumai sutrumpės, nes ir vietinės katilinės jau pradėjo dalyvauti biržos aukcionuose, iš jų Molėtų, Utenos, taip pat Švenčionių ir Švenčionėlių biokatilus valdanti UAB„Fortum Švenčionių energija". Josdirektoriaus Vaclovo Papinigio teigimu, biržos aukcionuose bendrovė dalyvauja jau pora mėnesių ir tikisi, kad šiemet skiedrų pavyks įsigyti kiek pigiau, o tai leis šiek tiek atpiginti ir šildymą bei karštą vandenį. Visas katilines „Fortum Švenčionių energija" atnaujino savo veiklos pradžioje, o neseniai baigė modernizuoti ir visus šilumos tinklus. Pakeistos visos šilumos trasos į daugiabučius gyvenamuosius namus Švenčionyse, Švenčionėliuose ir Pabradėje, kurios dar buvo likusios senos ir beveik avarinės būklės. Ilgą laiką jos priklausė savivaldybei, o 2013 m. parduotos šilumos energijos bendrovei, kuri parengė modernizavimo projektą ir gavo ES paramą jam įgyvendinti. Daugiau nei 4,5 km šilumos tinklų atnaujinimui išleista 0,8 mln. eurų, iš jų pusė finansuota iš ES paramos, kita dalis - iš UAB„Fortum Švenčionių energija" lėšų.Švenčionyse ir Švenčionėliuose veikia modernūs suomiški biokuro katilai, automatizuoti šilumos punktai ir kita įranga. Visos minėtos priemonės regionui užtikrino patikimą šilumos tiekimą ir sustabdė kainų augimą.

Akyliau kontroliuos pelną

Iš viso pernai Švenčionėlių miškų urėdija iš biokuro gavo 148,9 tūkst. eurų pajamų, ši veikla buvo pelninga, o šiemet tikimasi ir didesnės apyvartos, ir uždirbti daugiau. Biokuro kaina iš esmės susideda iš jo savikainos ir transportavimo kaštų.

"Į Švenčionis ar Švenčionėlius kurą galime nuvežti pigiau ir greičiau, taip pat į Ignalinos, Utenos, Molėtų, Nemenčinės katilines, kurios anksčiau aplenkė biržą. Matysime, kaip vietinės katilinės reaguos į rinką ir kaip prekiaus, be to, šiemet daugiau dėmesio skirsime skiedros apskaitai, nes labai svarbu, kaip katilinės įvertina atvežtą skiedrą - drėgnumo, degumo ir kitus parametrus. Ketiname būti akylesni, vertinti kontrolinius mėginius ir pan.", - apie kainų dėliones kalba urėdas. Anot jo, akyliems reikia būti ir biržoje, stebėti, kokios trukmės sandoriai labiau apsimoka. Biržoje pernai urėdija sudarė 9 savaitinio tiekimo ir 7 mėnesinio tiekimo sandorius, šiemet taip pat žiūrės, kokios sutartys naudingesnės. 
„Baltpool" analizės duomenimis, dabar atsižvelgiant į besiformuojančią kainą, taip pat į pusmetinių urėdijų medienos aukcionų kainas, tikėtina, kad pirkėjai, norintys apsirūpinti medienos skiedromis šildymo sezonui ilgalaikiais sandoriais, tą galėtų padaryti už ne mažesnę nei 140 -145 Eur/tne kainą. 2015 m. didžiausias sandorių aktyvumas buvo birželį, tuo tarpu 2016 m. vasarą jis pradėjo didėti tik rugpjūčio mėnesį. Vertinant 2015 m. statistiką ir tai, kad rugsėjo mėnuo yra paskutinis, kai galima sudaryti sandorius ketvirtajam metų ketvirčiui ir pusmetinius sandorius šildymo sezonui, tikimasi, kad tokiais sandoriais bus nupirkta daugiau nei 50 tūkst. tne skiedrų.
Švenčionėlių miškų urėdija visą žaliavą biokurui naudoja tik iš savo valdų, nes jos pakanka. Malkas pirkėjams dabar ji parduoda tik pagal ilgalaikes sutartis ir ateityje kiekį mažins, nes visas ketina patys sudrožti į skiedras. 
Prie biokuro ruošos dirba gamybos inžinierius, traktorininkas su kapokle, vairuotojas ir bus priimtas dar vienas bei galbūt trečias pakaitinis, tad iš viso šį sezoną bus nuolat užimti 4-5 žmonės, neskaitant prekybos vadybininko, dalyvaujančio aukcionuose. Kiekviena darbo vieta regionui labai svarbi.

2016 11 02


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai