Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Medžiotojai skaito miško knygą

 
2016 m. spalio 26 d.


„Miškai", Irena Nagulevičienė, 2016 spalis

Latvijos pasienyje

Pasak 22 metus Joniškio urėdu dirbančio Alekso Abromavičiaus, šių metų skaičiavimai rodo, kad urėdijos miškuose gyvena apie 15 vilkų. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad šis žvėris per parą gali nubėgti 50 km ir už kelių dienų atsidurti, tarkime, Mažeikiuose ar kaimynėje Latvijoje. Joniškio rajone labai išplėtota augalininkystė - laukuose kasmet veši didžiuliai plotai kviečių, rapsų, miežių. Dauguma ūkininkų yra atsisakę avininkystės, galvijininkystės. Tad, urėdo teigimu, vilkai didelių puotų prasimanyti negali. „Tačiau vilkai naikina kitą fauną. Jų meniu - stirnaitės, šerniukai, elniukai, kiti žvėreliai. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek šių laukinių gyvūnėlių sudraskoma, nes maisto likučius pabaigia doroti mangutai ir lapės. Vilkai daro nuostolius faunai, bet visa tai yra natūrali gamtos atranka - šie plėšrūnai stengiasi sumedžioti pirmiausia paliegusius, silpnus žvėrelius. Toks gamtos dėsnis", - sakė Joniškio miškų urėdas.

Miškas - žvėrių namai

Pasak A. Abromavičiaus, Joniškio urėdija garsėja tauriaisiais elniais. „Viena iš urėdijos užduočių - profesionalios medžioklės plotuose ne tik medžioti, bet ir aktyviai globoti bei gausinti šių laukinių gyvūnų populiaciją", - pabrėžė urėdas. Įgyvendinant užsibrėžtą tikslą, tauriųjų elnių Joniškio miškuose ne mažėja, o gausėja. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, 2009-2010 m. apskaita rodo, kad tuo laikotarpiu urėdijos teritorijoje gyveno 1016 tauriųjų elnių. 2015-2016 m. jų skaičius išaugo iki 1332, o šiemet šių gražuolių priskaičiuojama jau 1340 vienetų. „Kasmet sumedžiojama 100-250 tauriųjų elnių. Šių gyvūnų skaičius auga, ir mus tai džiugina. Miškas - žvėrių namai. Tad mes ir stengiamės, kad tie namai turėtų savo gyventojus ir netuštėtų. Tokios nuostatos laikysimės ir ateityje", - sakė Joniškio miškų urėdas. Pašnekovas pasidžiaugė, kad urėdijos miškuose neteko surasti šerno, nugaišusio nuo afrikinio kiaulių maro (AKM). Tačiau šios ligos atvejis užregistruotas Latvijoje, netoli Jelgavos. „Mūsų rajone nei grybautojai, nei medžiotojai iki šiol nerado nė vienos gaišenos, kuriai būtų nustatytas afrikinis kiaulių maras. Kol kas ši bėda Joniškio urėdiją aplenkia", - pridūrė jis.

Pajūrio regione

VĮ Kretingos miškų urėdijoje yra 48 medžioklės plotai, veikia keli medžiotojų klubai ir būreliai. Pasak urėdijos vyriausiojo miškininko Sigito Kupšio, pastaraisiais metais mažėja stirnų populiacija. Jo nuomone, tam įtakos turi gausėjantis vilkų skaičius, plėšrūnų pulką papildančios lūšys. „Nors stirnos labai patrauklūs ir mieli gyvūnėliai, jie pridaro nemažai bėdos jaunuolynams: nuskabo pasodintų pušaičių ir eglaičių viršūninius ūglius, nutrina medelių kamienus. Dėl to miškininkai priverčiami plotus atsodinti. Žinoma, imamės visų priemonių - pasitelkiame repelentus, tveriame tvoras, naudojame individualios medelių apsaugos priemones. Bet anaiptol ne visada tai padeda", - dalijosi patirtimi vyr. miškininkas. Jo teigimu, urėdijos miškuose gausėja ir tauriųjų elnių, nuo kurių medžiai taip pat nukenčia - jie, kaip ir stirnos, nukramto ūglius, nulupa eglių kamienus, todėl mediena užsikrečia puviniu ir praranda prekinę vertę. „Priemonės tokios pat, kaip ir kovojant su stirnų krečiamomis eibėmis. Tačiau elniai yra drąsesni, jie nukanda ir repelentais išteptus ūglius, bet jų nesuėda, o išspjauna. Reikia didelių sąnaudų, kad mišką vėl atsodintume. Visi suprantame, kad miškas be žvėrių būtų ne miškas. Todėl, nepaisydami patiriamos žalos, gyvūnus privalome saugoti ir saugome", - kalbėjo S. Kupšys.

Piktina brakonieriai

Kretingos urėdijos darbuotojas pasidžiaugė, kad rajone nepasitaikė nė vieno AKM atvejo, kritusių šernų taip pat nerasta. S. Kupšio nuomone, šios ligos platintojais nederėtų laikyti tik šernų ir dėl to kaltinti medžiotojų. „Medžiotojams užkrautos didžiausios prievolės, įvairiausi draudimai, o štai uogautojai, grybautojai ir kiti miškų lankytojai niekaip neįpareigoti ir gali laisvai judėti, kur tik panorėję, net ir atvykę iš AKM teritorijos", - piktinosi vyr. miškininkas. Anot S. Kupšio, Kretingos urėdijos miškuose yra ir vilkų. Jie praėjusiais metais pridarė nemažai nuostolių ūkininkams. Tačiau, jo manymu, vilkai yra sudėtinė visos laukinės faunos ir miško dalis. „Vilkai pridaro daug žalos ūkininkams, bet jie turi teisę gyventi ir būti savo plotų šeimininkais", - pridūrė jis.
S. Kupšys labai nusiteikęs prieš brakonierius, kurių vis dar yra. Patyręs miškininkas pripažįsta, kad brakonierius pagauti nelengva. Nors dažnai lankomasi medžioklės plotuose, organizuojami reidai, nuolat stebima, naudojamos kitos priemonės, bet išsiaiškinti neteisėtą veiklą labai sudėtinga. „Brakonieriavimo atvejai nėra labai dažni, bet tai, matyt, laikytina viena seniausių žmonijos profesijų, kuri, nepaisant didinamų baudų, niekada neišnyks", - mano jis.

Ir Jurbarko apylinkėse daugėja vilkų

Jurbarko miškų urėdijos medžioklės plotais rūpinasi 11 medžiotojų būrelių ir klubų. Kaip teigė šios urėdijos Jūravos girininkijos girininkas Sigitas Gražulevičius, rytinėje rajono pusėje, kur vyrauja lapuočių miškai, veiklą plečia žemdirbiai, todėl šiame regione yra gausi šernų populiacija. Vakarinėje dalyje auga spygliuočių medynai, žemės nederlingos, tad čia knislių nėra daug, užtat nestokojama tauriųjų elnių, miškuose kasmet daugėja kitų žvėrių. „Pastebėjau, kad gausėja vilkų. Pirmaisiais darbo metais nesutikau nė vieno pilkakailio. O dabar kiekvienais metais su jais susiduriu akis į akį, - sakė S. Gražulevičius. - Neretai tenka aptikti vilkų sudraskytų tauriųjų elnių, stirnų, net šernų liekanų. Tačiau negalime teigti, kad pasiekėme kritinę ribą. Situacija yra valdoma. Labiausiai džiaugiamės tuo, kad mūsų rajone nebuvo nė vieno afrikinio kiaulių maro atvejo, nepasitaikė šia liga sergančių šernų."
Nerimą kelia brakonieriai. Pašnekovo nuomone, aplinkos apsaugos sistema pajėgi nustatyti tik nereikšmingus nelegalios medžioklės atvejus. „Manau, kad dar egzistuoja labai gerai organizuotos brakonierių grupuotės, lengvai perpratusios gamtosaugininkų darbo stilių ir galimybes. Neretai tenka susidurti su „nesugaunamaisiais" miške. Kai kurių aiškios ir tapatybės, žinomas ir jų platinamos žvėrienos gaminių, pasiekiančių net Angliją, tinklas, tačiau tokie atvejai paprastai nutylimi. Šią padėtį būtina taisyti", - piktinosi girininkas.

Svarbūs ritualai

Pasak Joniškio miškų urėdijai vadovaujančio A. Abromavičiaus, medžioklė - tai laisvalaikio leidimo būdas. Urėdą stebina kalbos apie tai, kad medžiotojai esą žvėrių žudikai, kad susiburia ne medžioti, o leisti laiką prie stiklelio. „Aš tokias kalbas laikau paistalais. Matyt, šneka tie, kas nė karto nedalyvavo medžioklėje. Tie kalbėtojai neturi jokio supratimo apie medžioklę. Tiek vairuotojų, tiek medžiotojų kraujyje pagal Lietuvos įstatymus negali būti daugiau nei 0,4 promilių alkoholio. Jei šito medžiotojai nesilaikytų, turėtume daug nelaimių. Medžiotojai - ne žudikai, ne blogiukai, bet žmonės, užtikrinantys atsakingą medžioklę", - sakė A. Abromavičius. Medžiotojai niekada nepamiršta savo tradicijų. Pasibaigus medžioklei vyksta įvairūs ritualai: žvėrių pagerbimas, taikliausio medžiotojo ir prašovusiojo pro šalį pagerbimas ir pan. Vis populiaresni tampa medžioklės ragai. Tai visam procesui suteikia didingumo ir pareigingumo.

Svečiams patinka tvarka

Pasak ilgamečio Joniškio miškų urėdo, Lietuvoje ne kartą lankėsi įvairios svečių delegacijos. Aukšti užsienio pareigūnai gerbia ir vertina mūsų šalį už išsaugotus natūralius miškus, gausią ir įvairią fauną, tradicijų puoselėjimą, aukštą medžioklės kultūrą. „Per 22 darbo metus nesu išgirdęs iš svečio jokio priekaišto, kad blogai ūkininkaujame ar nepaisome taisyklių. Priešingai - jie buvo sužavėti. Mes įrodėme, kad medžiotojai - patys svarbiausieji žvėrių globėjai ir puoselėtojai", - pabrėžė A.Abromavičius. Pasak urėdo, kasmet surengiamos dvi trys medžioklės su patyrusiais varovais ir medžiokliniais šunimis. Ne tik regione, bet ir Lietuvoje organizuojamos sumedžiotų žvėrių trofėjų parodos, kuriose gausu vilkų, lapių, šernų, mangutų kaukolių, kt. Tai rodo, kad medžiotojai laimikių neslepia namuose. Urėdo teigimu, daugėja asmenų, norinčių papildyti medžiotojų pulką. Pastaruoju metu būrelius papildo nemažai moterų ir dvasininkų.
Ne vienas medžiotojas, atvykstantis į medžioklę, atsiveža ne tik šautuvą, bet ir filmavimo kamerą ar fotoaparatą. „Sunku nusakyti įspūdį, kai žmogus tampa tauriųjų elnių riaumojimo liudininku. Medžioklė - ne tik šūviai, bet ir pažintis su gamta, nepaprastai įdomus ir turiningas laisvalaikis", - sakė A. Abromavičius.

Žmogus - gamtos dalis

Jurbarkietis girininkas S. Gražulevičius, atsakingas už profesionalios medžioklės plotų tvarkymą, medžioja daugiau kaip du dešimtmečius. „Didele aistra ką nors „nukauti" niekada nedegiau. Medžioklėje man labiau patinka stebėti gamtą ir bendrauti su susirinkusiais žmonėmis. 19 metų tenka organizuoti medžiokles profesionalios medžioklės plotuose, ir visada džiaugiuosi, kad vyrai patiria džiaugsmą, į namus grįžta pailsėję ir patenkinti. Geriausia medžiokle laikau tą, kada pasiseka mano kolegoms", - prisipažino S. Gražulevičius.
Kretingos miškų urėdijos vyr. miškininkui S. Kupšiui nepatinka kasmet kaitaliojami gyvūnų sumedžiojimo terminai. Anot jo, reikėtų kartą apsispręsti ir numatytus terminus palikti ilgesniam laikui, nes, jo žodžiais tariant, „tas kaitaliojimas tik painioja medžiotojus, o realios naudos neduoda". Kaip medžiotojui jam įdomiausios medžioklės su varovais, kada susirenka būrys bendraminčių ne tik pamedžioti, bet ir pabendrauti bei patirti gerų emocijų. Ypatingu ir nuostabiu laiku S. Kupšys vadina tauriųjų elnių rujos metą. „Tada norisi ne medžioti, bet klausytis, stebėti ir dalyvauti tame procese kaip viliotojui, įvertinti, ar tau pavyksta susikalbėti su elniais. Tai nepakartojamas džiaugsmas, nes tu tampi gamtos dalimi ir dar labiau pažįsti laukinę aplinką", - sakė S. Kupšys.

2016 10 27


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai