Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Stumbrams – dar vieni namai

„Ūkininko patarėjas", Irma Dubovičienė, 2016 09 22

Galiūnui reikia erdvės

Stumbrų perkėlimui ruoštasi bent dvejus metus. Reikėjo nutiesti kelius, aptverti tvoras, iškasti apsauginius griovius, įrengti šėryklas ir pavėsines, lankytojams skirtas aikšteles bei kitus statinius. Stumbrynui skirtas didesnis nei 53 ha plotas. Pagrindinis konsultantas buvo didelę patirtį šioje srityje jau sukaupęs Pašilių stumbrynas. Daliai jo augintinių ir buvo numatyti naujieji „namai".
Pirmoji jaunų stumbrų pora atvežta dar pernai. Šį rugpjūtį buvo iš ten pat perkelti, kitame aptvare įkurdinti dar du gyvūnai. Jiems skirtoje 19 ha teritorijoje taip pat gyvena taurieji elniai, stirna.
Pasak Telšių miškų urėdo Bronislovo Banio, aptvarus dar ketinama apsaugoti papildomai -elektriniais piemenimis. Jų būtinybė akivaizdi matant, kaip galingas patinas gauruota galva tikrina tvoros tvirtumą.
Stumbras yra Amerikos prerijų gyventojo bizono giminaitis (lot. Bison bonasus L.), Europoje tai stambiausias laukinis žvėris. Kūno ilgis gali siekti iki 3 m, pečių aukštis - iki 2 m. Patinai užauga iki 1 tonos svorio, vidutiniškai Lietuvoje - apie 500 kg. Įspūdingo dydžio gyvūnai yra idealūs laukiniai žvėrys: jautrios uoslės, geba tyliai ir greitai judėti. Jiems vieni niekai įveikti pusantro metro aukščio kliūtį. Neatsitiktinai stumbryne išilgai tvorų buvo kasami grioviai.

Antrąją stumbrų istoriją kuria žmogus

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius, kuris Žvėrinčiuje neretai lankosi ne tik kaip svečias, bet ir kaip pagalbininkas įgyvendinant įvairius sumanymus, į stumbryno atidarymą atsivežė vieno pirmųjų LDK poetų, Mikalojaus Husoviano, poemą, kurioje autorius apdainavo ne ką kitą, o stumbrą: „Šitas siaubingas žvėris, Lietuvos miškų išaugintas..." („Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę", 1523 m., Krokuva). Lotynų kalba parašyta poema buvo pirmas didesnis grožinis kūrinys apie Lietuvą. Jį autorius dedikavo karalienei Bonai Sforcai, be to, norėjo į Italiją popiežiui Leonui X nugabenti stumbro kaip žymiausio to meto LDK girių gyvūno iškamšą. Tiesa, sumanymas liko neįgyvendintas - sutrukdė maras.
Kaip žinoma, XIX a. pab. legendinio girių karaliaus istorija baigėsi. 1854 m. Lietuvos teritorijoje buvo sumežiotas paskutinis stumbras. Beveik prieš šimtą metų pradėta kurti nauja stumbrų istorija - išsaugojimo, populiacijos atkūrimo. 1923 m. susibūrusi tarptautinė stumbrų išsaugojimo draugija inventorizavo zoologijos soduose, parkuose ir privačiose valdose išlikusius stumbrus - suskaičiavo 54 grynakrau-jus gyvūnus.
Tarptautiniu mastu saugomų stumbrų sugrąžinimo į Lietuvą istorija prasidėjo 1969-1972 metais, kai buvo įrengtas Pašilių stumbrynas, čia atvežta dešimt pirmųjų stumbrų.
Dabar voljeruose gyvena apie dvidešimt šių gyvūnų. Keliskart daugiau jų, trys bandos bei pavieniai patinai, bastosi ir sėkmingai dauginasi laisvėje (dalis gyvūnų buvo išleisti tyčia, dalis ištrūko patys) Panevėžio, Kėdainių, Ukmergės rajonuose, darydami nuostolių žemės ūkio pasėliams ir miškų jaunuolynams.
„Jie sugrąžinti į miškus po dviejų šimtų metų. Gamta pasikeitė. Kėdainių, Panevėžio rajonų miškai nėra stumbrų biotopas. Eina į rapsų, kukurūzų laukus..." - žvėrių elgesį laisvėje aiškina S. Paltanavičius, neneigdamas ir valstybės saugomų gyvūnų daromų nuostolių žemdirbiams.
Nuostoliai dėl sutryptų pasėlių kompensuojami, tačiau tai nėra išeitis. Stumbrų populiacija toliau didėja. Šiemet ji pagausėjo 40 stumbriukų.
Sprendžiant problemą buvo sukurtas rūšies apsaugos planas. Stumbrynas Žvėrinčiuje - tai pirmoji šio plano dalis. Dar vienas stumbrynas atsiras Dzūkijos nacionaliniame parke. Jis bus gerokai didesnis - apie 100 ha ploto. Į Dzūkiją bus perkeliami jauni gyvūnai iš Panevėžio rajono. Po kurio laiko juos svarstoma išleisti į laisvę.

Stumbrynas pakylėjo Žvėrinčių

Žvėrinčiaus šventėje buvo gausu jaunimo - juk šis Telšių miškų urėdijos padalinys pirmiausia naudingas edukacijai. Jaunieji miško bičiuliai iš Viešvėnų pagrindinės mokyklos (vadovė Birutė Pocienė), Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos (vadovė Aušra Adomaitienė) bei Plungės akademiko A. Jucio pagrindinės mokyklos (vadovė Regina Ažameckienė) parengė programą, kurios metu išsamiai pristatė visus Žvėrinčiaus gyventojus, jų atsiradimo čia istorijas.
Susirinkusiųjų nuotaika buvo puiki. Ją kėlė rudeniškai besišypsanti saulė, atlikėjų ansamblis iš Plungės, šventės dalyviams trijuose katiluose verdamas šiupinys, padėkos ir dovanos kiekvienam, prisidedančiam prie Žvėrinčiaus puoselėjimo, ypač jo prižiūrėtojui Petrui Dabrišiui. Nebuvo pamiršti ir kiti: rekreacijos objektais ir jaunaisiais miško bičiuliais besirūpinantis Justinas Norvilas, Žvėrinčiaus ūkvedžiu juokais vadinamas Ubiškės girininkas Petras Rudnickis, geriausias ornitologas iš miškininkų Žarėnų girininkas Vidas Bagdonas, jaunuosius gamtos bičiulius telkiantys pedagogai...
„Turime kuo didžiuotis", šypsojosi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, tarp šventės dalyvių sutikęs, pabendravęs su svečiu iš Londono. Britas buvo sužavėtas to, ką išvydo Žemaitijos girioje ir, keldamas abu nykščius į viršų, tikino, jog čia būtinai sugrįš. Užsienio svečiai Žvėrinčiuje jau seniai nėra retenybė.
Šiltų žodžių telšiškiams negailėjo generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis, ne tik žodinius linkėjimus dalijo Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas su administracijos direktoriumi Sauliumi Urbonu, Miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius.
„Stumbrynas pakylėjo Žvėrinčių į aukštesnį lygį", - džiaugiasi urėdas B. Banys, turėdamas omenyje tai, kad nuolat reikia kurti ir tobulėti, kitaip tai, kas jau sukurta, ima nykti. Telšių miško urėdijos vadovas pasidalijo ir artimiausiais planais: svarsto, kaip lankytojams geriau pristatyti miške atliekamus darbus (sąraše daugiau nei 100 darbų), mintyse turi voveryno planą. Būtų neblogai ir pamainą senajam meškinui Timofejui atrasti.

2016 09 22


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai