Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Daugiau nei pusė šalies gyventojų miškų priežiūrą vertina gerai

Praėjusią savaitę užsakovams pateikusi tyrimą, bendroji Lietuvos ir Didžiosios Britanijos kompanija „Baltijos tyrimai" apklausė, kaip dažnai ir kokiais tikslais šalies gyventojai lankosi miškuose, įvertino miškų svarbą ir jų poreikį, atliko miškų priežiūros šalyje vertinimą, nustatė požiūrį į valstybinius ir privačius miškus, paskaičiavo, kokia dalis gyventojų turi nuosavo miško. Šios apklausos metu pirmą kartą pasidomėta ir kaip gyventojai vertina septynerius metus visų 42 miškų urėdijų vykdytą, Aplinkos ministerijos globojamą ir Generalinės miškų urėdijos koordinuojamą akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus".

Kaip parodė apklausa, trys ketvirtadaliai šalies gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių lankėsi Lietuvos miškuose: grybavo, uogavo, ilsėjosi. Daugiau nei pusė apklaustųjų pernai ir šiais metais miškuose grybavo, beveik pusė per šį laikotarpį į mišką buvo išvykę poilsio ar pasivaikščioti. Daugiau nei penktadalis tyrime dalyvavusių miške rinko mėlynes, šeštadalis - žemuoges, kiek daugiau nei dešimtadalis - avietes ir sausuolius kurui. Vienas iš dvidešimties apklaustųjų rinko bruknes, spanguoles, vaistažoles ir riešutus, o du procentai respondentų medžiojo.

Įdomu, kad ne tik medžioti, bet ir grybauti, riešutauti, pasivaikščioti miškan daugiau traukia vyrai, uogauja ir vaistažoles dažniau renka moterys. Net ketvirtadalis respondentų nurodė, kad 2015-2016 metais jie miške rinko sausuolius ar malkas kurui.

Penktadalis apklaustųjų šalies gyventojų atsakė, kad grybų ir uogų rinkimas pardavimui ar maisto atsargų ruošimui yra svarbus papildomas pajamų šaltinis šeimai.

Svarstydami apie miškų teikiamą naudą, visas vertinimui pateiktas miškų funkcijas šalies gyventojai apibūdina kaip svarbias. Pačiomis svarbiausios buvo išskirtos tokios miško savybės, kaip vieta poilsiui bei grybų, uogų ir kitų miško gėrybių rinkimui. Gyventojams miškas svarbus ir kaip kuro bei statybinių medžiagų šaltinis. Santykinai mažiau reikšmingomis vertinamos kitos dvi funkcijos - miškas sukuria papildomų darbo vietų aplinkiniams gyventojams ir yra medžioklės plotai.

Pusė 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų mano, kad Lietuvoje miškų yra tiek, kiek ir reikia, keturi iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad miškų yra per mažai ir tik du procentai mano, kad miškų Lietuvoje yra per daug. Kaip parodė apklausa, daugiau miškų Lietuvoje norėtų Tauragės, Telšių, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskričių gyventojai, o kad miškų pakanka, dažniau atsakė Vilniaus ir Alytaus apskričių respondentai.

Daugiau nei pusė apklaustųjų šalies gyventojų miškų priežiūrą įvertino gerai, o kiek daugiau nei trečdalis - blogai.

Kad miškai Lietuvoje prižiūrimi gerai, daugiau atsakė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai, bedarbiai ir besimokantis jaunimas, Alytaus, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskričių gyventojai. Kad miškų priežiūra šalyje yra bloga, dažniau už kitus nurodė vyresni nei pusamžiai žmonės, gyvenantys kaime, darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, respondentai, gyvenantys Utenos ir Šiaulių apskrityse. Pažymėtina, kad respondentai, kurių šeima turi nuosavo miško, miškų priežiūrą Lietuvoje dažniau vertina kaip blogą, nei neturintys miško.

Beveik pusė apklaustųjų gyventojų mano, kad miškuose geriau ūkininkauja valstybinių miškų valdytojai, miškų urėdijos, o ketvirtadalis - kad privačių miškų savininkai. Nuosavo miško turinčios šeimos dažniau nurodo, jog miškus geriau prižiūri privačių miškų savininkai. 

Apklausa parodė, kad daugiau gyventojų norėtų didesnės valstybinių miškų procentinės dalies, o tik mažiau nei dešimtadalis - kad daugiau būtų privačių miškų.

Šeštadalis apklaustų namų ūkių Lietuvoje deklaravo turintys nuosavo miško: kaime - ketvirtadalis, mažesniuose miestuose - šeštadalis ir didmiesčiuose - kas dešimta apklausta šeima.

Tyrimo metu pasidomėta ir kiek šalies piliečiai yra socialiai atsakingi tausodami gamtą, ar kinta kalėdinės puošybos tradicijos. Tyrimas parodė, kad maždaug po trečdalį šalies gyventojų per paskutines Kalėdas ir Naujuosius metus šventiniam pasipuošimui naudojo dirbtinę, eglių ir kitų spygliuočių šakas ir nukirstą ar vazone pasodintą natūralią eglę.

„Baltijos tyrimų" apklausos metu pirmą kartą pasidomėta ką visuomenė žino ir kaip vertina jau tradicine tapusią akciją, kurios metu didžiausiose žmonių susibūrimų vietose visoje šalyje miškininkai dalina eglišakes ir kviečia parsinešti Kalėdas į savo namus. Akcijos metu nustatyta, kad trys iš keturių šalies gyventojų žino ar yra girdėję apie akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus". Puikus šios akcijos įvertinimas, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų pritaria jos idėjai, skatinančiai keisti vartotojišką požiūrį ir mažinti eglučių kirtimą. Akcijos veiksmingumą akivaizdžiai parodo ir toks faktas, kad nors kartą pasinaudoję jos paslaugomis - bent kartą paėmę miškininkų dovanojamą šaką - daug dažniau už kitus gyventojai per paskutines Kalėdas namus ir jų aplinką papuošė būtent eglių šakomis.


Generalinės miškų urėdijos informacija

2016 08 17


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai