Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Karjerai vėl braunasi į valstybinius miškus

„Žalioji Lietuva", Mantas Čepulis, 2016 07 21

Absoliučiai viskas, ką žmonės naudoja savo materialiniams poreikiams tenkinti, yra paimta iš gamtos. Jeigu žmonija nebūtų pradėjusi masiškai išgauti ir naudoti gamtinių išteklių, dabartinė civilizacija tiesiog neegzistuotų. Jeigu staiga kažkur pradingtų nafta, dujos, akmens anglis, įvairūs metalai, nebetektų prasmės ir mokslo pasiekimai, nes nebebūtų iš ko gaminti mums reikalingų daiktų, ir mes grįžtume į akmens amžių. Ir kaip bebūtų aiškinamos įvairių konfliktų ir karų priežastys, iš tikrųjų tai yra kova dėl gamtinių išteklių. Visais laikais apsukrūs žmonės stengėsi užvaldyti gamtinius išteklius ir, juos eksploatuodami, krautis turtus. Ne išimtis ir Lietuva. Nors čia nėra daug gamtinių išteklių, tačiau matome, kaip skubama išsiurbti naftą, supirkti žemę, miškus, monopolizuoti geriamojo vandens išteklius bei gauti teisę eksploatuoti durpių, žvyro ir smėlio telkinius. Kadangi gamtiniai ištekliai yra mūsų egzistencijos pagrindas, valstybė turi vykdyti išmintingą gamtinių išteklių eksploatacijos politiką, kad jie būtų tausojami, kad jų naudojimas darytų kuo mažesnę žalą gamtai, o juos eksploatuojantis verslas nepiktnaudžiautų jiems suteikta teise ir nepagrįstai nelobtų likusios visuomenės sąskaita, nes gamtiniai ištekliai yra visos visuomenės nuosavybė. Šį kartą aptarsime žvyro ir smėlio išteklius ir su jų naudojimu susijusias problemas.

Iš kur tokie apetitai?

Žvyro ir smėlio karjerų steigimasis labai primena didžiųjų prekybos centrų situaciją: žmonių Lietuvoje mažėja, o prekybos centrų skaičius sparčiai auga, bet nei vienas nebankrutuoja. Vadinasi, kainos prekybos centruose yra nepagrįstai aukštos ir pirkėjai yra apiplėšinėjami. Ta pati situacija yra ir su žvyro-smėlio karjerais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kituose regionuose - verslininkai siekia atidaryti dešimtis naujų karjerų, nors yra pakankamai veikiančių ir šių statybinių medžiagų netrūksta. Greičiausiai siekiama monopolizuoti rinką, dirbtinai „išpučiant" žvyro ir smėlio kainas, dėl ko išaugtų ir statybų bei kelių tiesimo kaštai. Karjerų eksploatuotojai lobtų valstybės ir visuomenės sąskaita, neatsakingai naikindami valstybinius miškus, darkydami kraštovaizdį ir darydami kitokią žalą gamtai. Dažniausiai siekiama įsirengti žvyro-smėlio karjerus valstybiniuose miškuose, nes tada nereikia derėtis su privačių žemių savininkais (nuomoti, pirkti iš jų žemę ir pan.). Tačiau miškininkams masinis karjerų brovimasis į valstybinius miškus jau seniai tapo didele problema, nes „smėlio (ir žvyro) karjerų generolai" nepaliaujamai atakuoja ne tik miškų urėdijas, bet ir aukščiausias valstybės valdžios institucijas.

Karjerų kūrimo vajus sutapo su prieš dešimtmetį kilusiu statybų bumu. Pavyzdžiui, valstybės įmonė Trakų miškų urėdija 2007-2008 metais gavo virš 20 prašymų iš įvairių uždarųjų akcinių bendrovių dėl žvyro karjerų žvalgybos bei leidimų juos eksploatuoti apie 3500 ha valstybinės reikšmės miškų plote. Tai 1 km pločio ir 35 km ilgio miškų masyvas! Baisu net pagalvoti, kaip atrodytų rekreaciniais ištekliais pasižymintis Trakų rajonas, įrengus tiek žvyro karjerų! Buvo preliminariai paskaičiuota, kad vykstant intensyvioms statyboms, Vilniui per metus pakaktų 30 ha ploto žvyro karjero. Vadinasi planuojamo 3500 ha karjerų ploto užtektų 120-iai metų!? Iš kur tokie apetitai? Be to, tuo metu Trakų rajone veikė 7 žvyro karjerai ne valstybinės reikšmės miškų plotuose ir užėmė 360 ha plotą.

Siekiama užvaldyti žvyro ir smėlio išteklius

Miškininkams ypatingai didelį susirūpinimą kelia tai, kad naudingųjų iškasenų telkinius siekiama eksploatuoti net II - ai miškų grupei priskiriamuose rekreaciniuose miškuose (miško parkuose), kurių paskirtis - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė ir estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Įdomu ir tai, kad absoliuti dauguma išeksploatuotų karjerų Lietuvoje yra nerekultyvuoti.

2007 - 2008 metais prašymų įrengti naujus žvyro ir smėlio karjerus valstybinės reikšmės miškuose gavo - Jonavos, Kretingos, Šilutės, Rokiškio, Vilniaus, Nemenčinės, Ukmergės ir dauguma kitų miškų urėdijų. Keletas uždarųjų akcinių bendrovių pageidauja žvyro-smėlio karjerus įsirenginėti visoje Lietuvos teritorijoje - nuo Kauno iki Šiaulių ir nuo Rokiškio iki Klaipėdos. O tai jau labai panašu į gerai organizuotą valstybės gamtinių išteklių užvaldymą ir monopolizavimą.

Miškų urėdijų, nepritariančių žvyro ir smėlio karjerų įrengimui valstybinės reikšmės miškuose, sprendimai skundžiami teismams, todėl miškininkai, gindami visuomenės interesus, priversti minti teismų slenksčius.
Prasidėjusi ekonominė krizė ir statybų bumo pabaiga šiek tiek apmaldė „karjeristų" norus, tačiau atsigaunant ekonomikai, vėl iš stalčių traukiami prašymai įrengti žvyro-smėlio karjerus valstybiniuose miškuose.

Pavojus Jonavos miškams

Neseniai „Žaliosios Lietuvos" redakciją pasiekė informacija iš Jonavos, kad Jonavos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose vėl norima steigti naujus žvyro-smėlio karjerus. Kadangi Jonavos rajone yra pakankamai eksploatuojamų ir paruoštų eksploatacijai žvyro ir smėlio karjerų, miškų urėdija nepritaria tokiems ketinimams, tačiau dėl to patiria didelį verslininkų spaudimą. Apie tai kalbamės su Jonavos miškų urėdijos urėdu Rolandu Skuja.

Kodėl žvyro ir smėlio karjerus norima steigti valstybiniuose miškuose?

Su tais žvyro ir smėlio karjerais - tai kaip toj patarlėj: trukt už vadžių, ir vėl iš pradžių. Turbūt tai niekada nesibaigs. Jonavos rajone yra gana daug žvyro ir smėlio išteklių, kurių nemaža dalis slūgso valstybinėj žemėj, t. y. po valstybiniais miškais. Verslininkai į valstybinėj žemėj esančius gamtinius išteklius žiūri kaip į bešeimininkį turtą.

Jiems atrodo, kad užtenka tik ištiesti ranką, ir ši paklausi prekė taps jų nuosavybe. Apakinti noro lengvai praturtėti į mišką jie žiūri kaip į kliuvinį, o ne kaip į vertybę.
Šiuo metu viena privati įmonė nori Jonavos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose įrengti 18 ha žvyro-smėlio karjerą, o kita įmonė yra išžvalgiusi 297 ha plotą, kur neabejotinai taip pat bus norima eksploatuoti žvyro-smėlio išteklius. Labai keista, kad 297 ha planuojamas karjeras pavaizduotas žvaigždės formos tik po valstybiniais miškais. Matyt, tokiu būdu stengiamasi užimti kuo didesnį plotą, kad po to būtų galima lengviau išplėsti karjero ribas. Geologijos tarnyba yra išdavusi leidimus išteklių naudojimui tuose plotuose, tačiau Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnis nurodo, kad išteklių naudotojai turi gauti subjekto (šiuo atveju miškų urėdijos), valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą rengti žemės gelmių naudojimo planą. Be šio plano įrengti naudingųjų iškasenų karjerų jie negali. Tik dėl šios įstatymo nuostatos tūkstančiai hektarų valstybinės reikšmės miškų šalyje dar netapo žvyro, smėlio ir durpių karjerais.

Kuo grindžiate savo poziciją, neleisdami steigti karjerų valstybinės reikšmės miškuose?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, perduodama valstybinės reikšmės miškus valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Jonavos miškų urėdijai, įpareigojo ją - vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą: atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius ir prekiauti mediena bei miško ištekliais. Atitinkamai valstybinės reikšmės miško, kaip ypatingos vertybės reikšmė įtvirtinta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatytas baigtinis išimtinių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, sąrašas. Taip pat Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik tuo atveju, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Tai pat valstybės įmonės miškų urėdijos, duodamos sutikimus jų patikėjimo teise valdomuose miškuose rengti žemės gelmių naudojimo planus kitiems subjektams, privalo vadovautis Miškų įstatymo 11 straipsnio i dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje, savivaldybės teritorijoje, arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.

Ypač svarbu akcentuoti, kad kiekvienas valstybinės reikšmės miško žemės vertimo kitomis naudmenomis atvejis privalo būti išimtis, o ne taisyklė. Tai, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra detaliai išžvalgytų nenaudojamų smėlio ir žvyro telkinių, negali būti vertinamas kaip išimtinis atvejis, o turi būti atsižvelgta į bendrą situaciją savivaldybės teritorijoje. Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra eksploatuojami 4 smėlio-žvyro telkiniai, kurie užima apie 440 ha, ir dar 2 telkiniai paruošti eksploatacijai, todėl Jonavos miškų urėdija nepritaria žvyro-smėlio karjero įrengimui Zatyšių telkinio IV sklype, kuris yra valstybinės reikšmės miško žemėje.

Kaip į miškininkų argumentus reaguoja karjerų steigimo iniciatoriai?

Jiems mūsų pozicija neįdomi. Neatsižvelgdami į mūsų pateikiamus argumentus, pretendentai į žvyro-smėlio išteklius, esančius Zatyšių telkinio IV sklype, rašo skundus Aplinkos ministerijai, Generalinei miškų urėdijai. Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, ragindami administracine tvarka paveikti valstybės įmonę Jonavos miškų urėdiją, kad ši sutiktų su verslininkų norais valstybinės reikšmės miške įrengti žvyro-smėlio karjerą.

Tai kuo motyvuoja verslininkai brovimąsi į valstybinius miškus?

Matyt, dar iš sovietmečio tebegyvuoja požiūris, kad valstybės turtas - tai niekieno turtas: atėjai, pasiėmei ir naudokis. Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra išžvalgytos ne miško žemėje esančios teritorijos (bendras plotas 75 ha), kur slūgso eksploatacijai tinkami žvyro ir smėlio klodai. Tačiau naujų karjerų steigimo iniciatoriai pasitelkė žodžių žaismą, kad jiems reikia ne atskirų žvyro ir smėlio karjerų, bet karjerų, kur būtų ir žvyro, ir smėlio... O tokių telkinių ne miško žemėje išžvalgyta nėra. Jie teigia, kad tokie telkiniai yra tik miško žemėje.

Tai gal Kauno regione trūksta žvyro ir smėlio, kad užsimota beatodairiškai naikinti Jonavos šilus?

Neteko girdėti, kad būtų jaučiamas koks nors šių statybinių medžiagų trūkumas. Tačiau įvairių pasitarimų metu naujų karjerų steigimo šalininkai mus ne kartą kaltino verslo žlugdymu, netgi buvo priekaištaujama, kad dėl mūsų veiksmų iš Lietuvos išvažiavo milijonas žmonių?... Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje miškas sukuria daugiau darbų vietų negu žvyro karjeras. Mišką galima auginti amžinai, miškas teikia žaliavą medienos perdirbimo pramonei, iš medienos gaminamas biokuras. Taip pat nereikėtų pamiršti miško gamtosauginių, rekreacinių funkcijų. O iškasus žvyrą ar smėlį, lieka duobė ir sudarkytas kraštovaizdis. Jonavos rajone iki šiol nėra rekultyvuotas nei vienas žvyro ar smėlio karjeras. Verslininkai pasinaudoja gamtiniais ištekliais ir palieka viską likimo valiai. Išeksploatuoti karjerai dabar primena mėnulio peizažą. O taip neturėtų būti.

O kaip turėtų būti?

Verslininkai kažkokį karjero plotą išeksploatavę, turėtų jį rekultyvuoti ir tik tada imti naują plotą. O dabar visas rajonas prikasiotas duobių, ir neaišku, kas visa tai turės sutvarkyti. Greičiausiai reikės tvarkyti už valstybės pinigus. Šiuo klausimu turėtų būti aiškesnė ir griežtesnė valstybės politika, kad verslininkai išeksploatavę karjerus, nepaliktų likimo valiai sudarkytų teritorijų.

Jonavos rajone yra toks gana didelis Bartonių žvyro telkinys, kuris atkūrus Nepriklausomybę buvo suskaidytas sklypais ir privatizuotas. Tada prasidėjo nekontroliuojamas procesas - žmonės pradėjo kasti žvyrą: vieni žemės savininkai iškasė didesnes, kiti mažesnes duobes, kiti visai nieko nekasė. Galit tik įsivaizduoti, kaip dabar atrodo ta teritorija? Tai tikrai nėra racionalus gamtinių išteklių naudojimas. Jei tai yra perspektyvus žvyro telkinys, tai turėtų būti suformuotas didelis karjeras, ir visas žvyras iškastas. Tada nereikėtų kėsintis j valstybinius miškus, niokoti gamtos, ir gamtiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai.

O kaip į žvyro ir smėlio karjerų plėtrą žiūri Jonavos rajono politikai? Kurią pusę jie palaiko?

Jonavos rajono savivaldybės taryba svarstė karjerų plėtros problemas. Dauguma tarybos narių pritarė nuomonei, kad kol kas naujų žvyro ir smėlio karjerų Jonavos rajone atidaryti nereikėtų. Žvyro ir smėlio išteklių Jonavos rajone yra pakankamai daug, todėl tarybos nariai baiminasi, kad nekontroliuojant karjerų steigimo proceso, Jonavos rajonas gali tapti viena didele duobe, netinkama gyventi žmonėms. Naujų karjerų steigimui nepritaria ir gyventojų bendruomenės.

Tai kokių dar veiksmų imsis Jonavos miškų urėdija, reaguodama į primygtinius verslininkų reikalavimus pritarti naujų žvyro ir smėlio karjerų steigimui valstybinės reikšmės miškuose?

Ačiū Dievui, kol kas yra tik viena uždaroji akcinė bendrovė, kuri reikalauja pritarti karjero steigimui Zacyšių telkinio IV-ame sklype, kuris yra valstybiniame miške. Jei pritarsime šio karjero atsiradimui, tada pageidaujančių steigti žvyro ir smėlio karjerus atsiras daugiau, ir neturėsime jokio pagrindo nepritarti kitų pageidavimams steigti karjerus valstybiniuose miškuose. Taip sakant, atidarytume Pandoros skrynią, ir procesas taptų nebevaldomas. Todėl mes nepritarsime naujo karjero steigimui valstybiniame miške, kurį Jonavos miškų urėdija valdo patikėjimo teise. Labai tikėtina, kad ginčas baigsis teisme, ir mes būsime priversti bylinėtis. Manau, kad naudingųjų iškasenų karjerų steigimo valstybinės reikšmės miškuose klausimai turėtų būti sprendžiami valstybiniu lygiu, nepaliekant jų spręsti vien miškų urėdijoms.

Ačiū už pokalbį.

2016 07 25


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai