Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Neprižiūrėsi-nevažiuosi

„Miškai", Rita Krušinskaitė, 2016 liepa

„Keliai miške - tarsi kraujotakos sistema žmogaus organizme. Jais miške vyksta visa veikla - ir darbinė, ir poilsinė. Jei nebūtų kelių, miškai taptų rezervatais, į kuriuos nevalia įkelti kojos", - sako Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas Romualdas Cicėnas.

Pagerins miško kelių būklę

Ignalinos miškų urėdijoje, kurioje dominuoja pušynai ir eglynai, yra 1082 km miško vidaus kelių, iš jų urėdijos valdomuose miškuose driekiasi 433 km. Apie 50 % miškų priklauso privatiems savininkams, tad didesnės ar mažesnės kelių atkarpos yra įsiterpusios privačiose valdose. Pagal projektą bus suremontuota 26 km kelių, vingiuojančių per tris savivaldybes: Ignalinos, Švenčionių ir Utenos. Vieno kilometro remontui skiriama apie 5 tūkst. eurų. Už juos bus atkuriama nusidėvėjusi žvyro danga, pralaidos. Anot Ignalinos miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Prano Kraujalio, tai palyginti nedidelis skaičius kilometrų, tačiau esamą kelių būklę toks remontas pagerins.
Jau suremontuota 12 km. Visus kelių remonto darbus miškininkai tikisi atlikti per liepą. Keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti Ignalinos miškų urėdija kasmet skiria apie 120 tūkst. eurų. Dar apie 38 tūkst. eurų papildomai gauna iš kelių priežiūros ir plėtros programos.

Reikia bendradarbiauti

Yra atvejų, kad nuvažiuoti į reikiamą vietą galima dviem ar net trimis keliais, todėl viską įvertinus reikia pasirinkti reikalingiausiąjį ir juo rūpintis. Tam būtinas konstruktyvus valstybinių institucijų ir privačių miško savininkų bendradarbiavimas. Vyriausiasis miškininkas P. Kraujalis džiaugiasi, kad Ignalinos miškų urėdijos ir girininkijų darbuotojai bendradarbiauja ir tariasi su privačių miškų savininkais dėl miško kelių priežiūros. Tam tikrais atvejais sutariama dėl laikino miško kelio naudojimo. Kol kas šioje urėdijoje nepasitaikė, kad kelias būtų sugadintas ir kaltų nepavyktų rasti.
„Urėdija, vykdydama darbus, atsižvelgia į sezoniškumą, atitinkamai parinkdama kirstinas biržes. Stengiamasi maksimaliai išnaudoti žiemos metą, kai yra pašalas. Pavasarį ir rudenį visus medienos išvežimo darbus deriname su seniūnijomis ir kelių tarnybos specialistais. Per polaidį statome specialius ženklus, draudžiančius įvažiuoti. Informaciją apie laikinus apribojimus skelbiame vietinėje spaudoje", - pasakojo P. Kraujalis. Smulkesnius remonto darbus urėdija atlieka naudodama turimą techniką - savivartį ir du greiderius. Stambesniems darbams samdo rangovus.
Ne visose šalies miškų urėdijose pavyksta išvengti konfliktų tarp urėdijų ir privačių miško savininkų. Kelius dažniausiai sugadina medienos ruošėjai, darbus vykdydami pavasarį ir rudenį, kai drėgnas gruntas, o medžiams ištraukti naudojama sunkiasvorė technika. Esant šiltoms žiemoms, kelius galima sugadinti ir žiemą, kai jie pažliunga. Dabar miškininkams į pagalbą ateina ir seniūnijos, jos taip pat rūpinasi miško keliais, išleidžia potvarkius, kad negalima važinėti tam tikru metu, stato ženklus, o prireikus ir užtvaras.
 
Ne visi keliai reikalingi

32 metų darbo miške patirtį turinčio R. Cicėno nuomone, miškuose yra įvairių kelių, tačiau ne visi vienodai svarbūs ar net būtini. „Kad būtų tinkamai atsirinkta, kurie keliai labai reikalingi, kurie mažiau ar visai nereikalingi, turi būti šeimininkas", - įsitikinęs R. Cicėnas. Anot jo, iškėlus miško kelių savininkų klausimą, paaiškėjo, kad dalis miško kelių niekieno. Jie nepriklauso nei urėdijai, nei savivaldybei, nei privačiam savininkui. Dažniausiai tokie keliai atsirado kažkam vieną kitą kartą pervažiavus mišku. Pasidarė vėžės, kažkas jas įpiešė į žemėlapius ir taip atsirado kai kurie miško keliai. „Todėl ir reikia šeimininko, kuris viską sutvarkytų. Žinau atvejų, kad yra reikalingas ir naudojamas kelias, tačiau jis neturi šeimininko", - tvirtino R. Cicėnas. Bešeimininkių kelių likimas liūdnas. Kol toks nebus kam nors priskirtas, niekas juo nesirūpins, nesutvarkys, nebent kam nors prireiks būtinai išvežti medieną. Tada truputį sutvarkys, kad galėtų išvažiuoti. Yra ir tokių kelių, kuriais pervažiuojama kartą kitą per dešimtmetį ir jis nebūna naudojamas, išskyrus šiltuoju metų sezonu praeinančius uogautojus ar grybautojus.

Reikia ugdyti atsakingumą

Dėl miško suskirstymo kvartalais ir gero urėdijų darbo Lietuvoje neprivažiuojamų vietų beveik nėra. Prasčiausia kelių būklė tose vietovėse, kur auga drėgnesni miškai - Radviliškyje, Joniškyje bei kitur, kur daug balų ir pelkėtų vietovių. Dzūkijoje tokia bėda beveik neegzistuoja. „Randa tarpą tarp dviejų pušų ir pravažiuoja, jei keliu to neįmanoma padaryti", - juokavo R. Cicėnas.
Ar skiriasi urėdijų ir privačių miško savininkų požiūris į miško kelius? Patyrusio miškininko nuomone, tiek vieni, tiek kiti rūpinasi, kaip tuos kelius prižiūrėti, ir norėtų, kad jie būtų prižiūrimi ir išvažiuojami.
„Tačiau realiai privačių valdų savininkai lėšų miškų priežiūrai neskiria, nebent jiems reikia nuvažiuoti į tam tikrą vietą ir sugadinamas kelias, tada pagal miško priežiūros taisykles naudotojas privalo atkurti buvusią kelio būklę. Visgi ne visada taip elgiamasi, nors urėdijos griežtai laikosi šio reikalavimo. Privatus asmuo, ypač jei netoli gyvena, irgi elgiasi atsakingai", - teigė miškininkystės specialistas.
Pastaruoju metu miškų ūkis susiduria su kitu rūpesčių - klajojančiais medienos ruošos paslaugų teikėjais. Dažnai jų įmonės registruotos viename Lietuvos gale, o mišką kerta kitame. Pasitaiko ir taip, kad miško kirtimo įmonės vienais metais egzistuoja, kitais jų jau nebėra. „Dažniausiai tokios įmonės nesuka sau galvos, kad sugadino kelią. Bėda, jog mūsų valstybėje neužtenka juridinių mechanizmų ir žmonių, kurie galėtų surasi kelio gadintoją ir priverstų atlyginti padarytą žalą", - apgailestavo R. Cicėnas. Jo nuomone, geriausia prevencija, kad keliai būtų kuo mažiau gadinami - atsakingas požiūris. Urėdijoms to pakanka, o kai kuriems privačių miškų savininkams reikėtų tokį supratimą dar išsiugdyti. 2016 07 11


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai