Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Metų iššūkiai įveikti

„Miškai", Angelė Adomaitienė, 2016 balandis

Pagal ekonominius 2015 m. rodiklius minėtos urėdijos įsitvirtino pirmajame penketuke (iš 42), o pirmaujančių pozicijų neketina užleisti ir šiemet. Kas iš esmės lėmė pelningą veiklą, nors kaprizinga rinka nusmukdė medienos kainas, ir kaip tikimasi padengti šiuos nuostolius ateityje, žurnalui „Miškai" komentavo Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus ir Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius.

Tūkstančiai hektarų - plynai

Nemenčinės urėdijai, kurios miškai išsidėstę Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų rajonuose, o dalis patenka į Vilniaus miesto teritoriją, be pagrindines pajamas užtikrinančios medienos ruošos ir privalomų miško želdinimo bei ugdymo darbų, nuolat reikia atlaikyti ir sostinės spaudimą. Patrauklūs poilsiui pušynai, ežerų, upių ir upelių gausa, gana tankus kelių tinklas lemia didžiulį lankytojų srautą, juolab kad į šį gamtos prieglobstį patogu patekti ir viešuoju transportu. Be to, aktyviam poilsiui atnaujintas dviračių takas nuo Nemenčinės iki Vilniaus.
Pasiekti Nemenčinę ateityje vilniečiai galės dar patogiau - jau ruošiama trasa naujam keturių eismo juostų keliui, prie kurio tiesimo prisidėjo ir Nemenčinės miškų urėdija. „Mums atrodė, kad metai bus normalūs, niekuo neišskiriantys, tačiau vasarį pasiekė žinios, kad urėdijai reikės papildomai plynai iškirsti apie 6 km ilgio ruožą naujai kelio trasai. Tai buvo lyg ir paskata, kad gausime papildomų pajamų, bet kartu labai sujaukė mūsų planus. Teko verstis per galvą ir visiems darbams sureguliuoti pasiraitoti rankoves", - prisimena netikėtą praėjusių metų pradžią Nemenčinės miškų urėdas E. Ryškus.
Anot jo, kasmet metų sandūroje urėdija pasirašo sutartis su medienos pirkėjais, prieš tai apskaičiavusi, kiek ir ko iškirs - eglių, pušų, beržų, ąžuolų ar juodalksnių. Vasarį sužinojus, kad iki gegužės reikės papildomai iškirsti dar 8 ar 10 tūkst. kietmetrių medienos, dėl kurios nebuvo nei sutarčių sudaryta, nei rangovų, teko skubiai samdyti daugiau įmonių kirtimui ir rūpintis, kur dėti medieną. Be kelio trasos, urėdijai papildomai dar teko vykdyti kitą užduotį - Pabradės kariniame poligone plynai iškirsti apie 20 ha biržę.
„Iš viso pernai papildomai iškirtome apie 12 tūkst. kietmetrių medienos. Tą iššūkį su Dievo pagalba įveikėme, pardavėme visą medieną, kiek buvome suplanavę ir dar viršaus, o tai prisidėjo prie papildomų pajamų", - pasidžiaugė urėdas.
Nemenčinės miškų urėdijos pardavimo ir paslaugų pajamos pernai siekė beveik 4,208 mln. eurų, iš jų pajamos už parduotą apvaliąją medieną - 4,029 mln. eurų (95 % gautų pajamų). Urėdija 2015 m. uždirbo 294,7 tūkst. eurų grynojo pelno (2014 m. - 281,7 tūkst. eurų) bei valstybei iš viso sumokėjo daugiau nei 1,585 mln. eurų įvairių mokesčių. Pajamų ir sąnaudų struktūra per pastaruosius dvejus metus beveik nekito, parduotos produkcijos savikaina irgi išliko ta pati.
Pelnas gautas iš pagrindinės veiklos, o kiti privalomi darbai, anot urėdo, jau tuštino kišenę.

Nemenčinės urėdija šiuo metu valdo daugiau nei 32 633 ha valstybinių miškų (2014 m. - 31 288 ha), vietinės reikšmės keliai valstybiniuose miškuose siekia 916 km. Pernai pavasarį atkurta 200,8 ha miško, jaunuolynų ugdymo darbai vykdyti 218,5 ha plote. „Miško atkūrimas - pagrindinis gero ūkininkavimo ir miškininkų garbės veidas. Mums taip pat labai svarbi miško apsauga nuo gaisrų, nes esame netoli Vilniaus ir žmonių srautas didelis. Tam kasmet išleidžiame apie 60 tūkst. eurų savo lėšų. Geri keliai irgi vis svarbesni tiek verslui, tiek gyventojams, nes jau visi nori privažiuoti prie darbo vietų ar vienkiemių ištisus metus. Šiemet iš valstybės lėšų remontuosime ir privačių miškų kelius, tik bėda, kad iš šio fondo 1 km remontui skiriama ne daugiau nei 5 tūkst. eurų, kurių užteks tik vienai kitai duobei užpilti",- vardijo darbus E. Ryškus.

Vis dėlto dabar, anot jo, pagrindinis galvos skausmas - normaliai organizuoti darbus kariniame poligone. Kaip ir pernai, vasarį urėdija sužinojo, kad teks kartu su Švenčionėlių miškų urėdija papildomai plynai iškirsti apie 500 ha miško. „Planinių kirtimų atsisakyti irgi negalime. Vaizdžiai sakant, gyvename karinės parengties sąlygomis: turime organizuoti naujus konkursus, žiūrėti, kaip privažiuoti (nes kelių ten nelabai yra), užtikrinti, kad poligono teritorija būtų visiškai išvalyta ir pan. Minėta užduotis sujaukė įprastą ritmą, bet nieko - praktikos jau turime",- kalbėjo urėdijos vadovas. Be to, žmonių priimta ir kitiems pavasario darbams - tiek priešgaisrinei miško saugai, tiek želdinimui, pirmiausia medelyne. Bet tai, pasak urėdo, normalus, įprastas ir daugelį metų besikartojantis darbas, kuris nekelia jokio streso.
Pabradės karinio poligono plėtra pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu. Kirtimai numatyti trimis etapais: per pirmąjį iki gegužės reikia iškirsti 320 ha, per antrąjį iki rugsėjo 1 d.- dar 158 ha, per trečiąjį iki metų pabaigos - 74,6 ha. Pasak E. Ryškaus, labai didelio poveikio gyvūnijai dėl to nebus, nes ten nuolat šaudoma ir žvėrys iš aplinkinių zonų jau yra pasitraukę.

Skubinasi miškasodžiui

Praėję metai Šilutės miškų urėdijai nebuvo lengvi. „Sumažėjo medienos kainos, rangovams dėl žmonių trūkumo buvo sunkiau įvykdyti sutartus darbus. Miško darbai yra sezoniški, labai priklauso nuo oro sąlygų, pavyzdžiui, kai įšalus drėgniems miškams susidaro palankios galimybės kirsti, rangovai neranda papildomos darbo jėgos ir nespėja laiku to atlikti. Įvertinę visas aplinkybes, mes įsigijome naują kirtimo mašiną „Eco Log 580 D". Šiemet sausio pradžioje su ja jau pradėjome dirbti. Per metus su ja turėtume iškirsti per 40 tūkst. kietmetrių medienos", - pasakojo Šilutės miškų urėdas V. Bendaravičius.

Pernai kirtimo apimtis buvo panaši į ankstesnių metų, o šiemet urėdija darbus dėlioja pagal naują miškotvarką, tad kiekis bus šiek tiek didesnis ir galbūt kompensuos kainų smukimą.

Iš viso urėdijos pajamos per 2015 m. sudarė 4,496 mln. eurų (2014 m. - beveik 4,738 mln. eurų),
pajamos už apvaliąją medieną sumažėjo 5,1 % (214,3 tūkst. eurų). Parduotos apvaliosios medienos sąnaudos padidėjo tik dėl parduoto didesnio kiekio, nes 1 ktm savikaina smuko 0,4 euro. Grynojo pelno urėdija pernai uždirbo 336,4 tūkst. eurų (2014 m. - 359,8 tūkst.), valstybei iš viso sumokėjo daugiau nei 2,014 mln. eurų mokesčių (2014 m. - 2,069 mln.).

Pagrindiniai medienos pirkėjai įsikūrę Klaipėdos apskrityje. Urėdija didžiąją medienos dalį išveža nuosava technika, tad gali lanksčiai ir operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, optimaliai išnaudoti palankias oro sąlygas ir planuoti darbų vietą bei laiką. Didinant biomasės gamybą įrengta 31 miško kirtimo atliekų sandėliavimo aikštelė prie gerai privažiuojamų kelių. Per 2015 m. kirtimo atliekų parduota už 30,4 tūkst. eurų.

Urėdijos rangos įmonės pastaraisiais metais buvo tos pačios, bet joms kyla sunkumų dėl darbininkų trūkumo. „Su nerimu laukiame pavasario ir tariamės su rangovais, kaip spėti atlikti visus sodinimo darbus, nes tam tinkamas laikotarpis labai trumpas, paprastai 2-3 savaitės, kartais atšilus dar trumpiau. Miškui kirsti žmonių dar galima rasti, o sodintojų kasmet jaučiamas vis didesnis stygius", - kalbėjo urėdas.

Pernai Šilutės miškų urėdija, valdanti 34 395 ha valstybinės reikšmės miškų, pasodino ir įveisė per 330 ha plotą: atsodino 276 ha ir įveisė 60 ha naujų miškų; šiemet planuoja atkurti mišką 252 ha plote, naujų įveisti 69 ha. Jaunuolynų ugdymas šiemet numatytas 335 ha, pernai jų ugdyta 349 ha.

Vykdydama Ąžuolynų atkūrimo programą 2015 m. urėdija įveisė 1,7 ha želdinių su vyraujančia rūšimi ąžuolais ir 3,2 ha želdinių, kurių sudėtyje ketvirtadalį sudaro ąžuolai. Išugdyta 3,8 ha ąžuolų jaunuolynų. Pamario krašte žemės nederlingos, vyrauja sąnašiniai dirvožemiai, todėl nėra daug tinkamų vietų ąžuolams sodinti.

Privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams finansuoti praėjusiais metais urėdija panaudojo beveik 1,75 mln. eurų, panaši suma išleista ir 2014 metais.

Vietinės reikšmės vidaus keliai urėdijos miškuose driekiasi 841 km. Praėjusi žiema, pasak urėdo, buvo nepalanki, staiga atšilo, keliai apgadinti ir gamyba buvo gana sudėtinga, bet su šiais sunkumais susitvarkyta. Iš viso pernai Šilutės miškų urėdija iš savo lėšų pildama žvyro dangą, tvarkydama griovius ir pan. kapitališkai suremontavo 7 km kelių, be to, visiškai naujas 1,2 km ilgio kelias užbaigtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Jis sujungė buvusią Žemaitijos Naumiesčio girininkiją su Vainuto girininkija.

Kasmet urėdija atnaujina rekreacinius objektus. Nemažai priežiūros reikalauja poilsiautojams patrauklus Kintų pažintinis takas, šilutiškių labai mėgstama poilsiavietė „Beždžionių pliažas". Pernai įrengta nauja pavėsinė su židiniu gražaus miško apsuptyje Norkaičių girininkijoje. Ten pat planuojama nutiesti 50 m taką į ežeriuką, įrengti apžvalgos bokštelį ir automobilių stovėjimo aikštelę. Norkaičių girininkijoje anksčiau įrengta dar viena gausiai lankoma poilsiavietė šalia kelio Šilutė-Saugai.

Pagausėjus žvėrių skaičiui miškuose, daroma nemaža žala želdiniams. Urėdija naudoja įvairias apsaugos priemones: vielos tinklo tvoromis aptveria želdinių plotus, repelentais tepa pasodintų medelių viršūnėles - tam išleidžiama nemaža suma pinigų. Miškų urėdas V. Bendaravičius dėkoja Pagėgių, Šilutės bei Klaipėdos rajono savivaldybėms, kurios dalį šių išlaidų urėdijai kompensavo iš gamtosaugos fondo.

Pastaraisiais metais urėdija įsigyja naujos technikos, su kuria miške dirbama našiau ir kartu sutaupoma lėšų. Šiais metais po struktūrinių pertvarkų medienos ruošos darbus ir medienos realizaciją vykdo Centrinis medienos ruošos ir prekybos techninis padalinys. „Pradžia sunki, tačiau tikiuosi, kad greitai bus priprasta prie naujo darbo organizavimo ir netrukus taps lengviau", - planais dalijosi Šilutės miškų urėdijos vadovas.

2016 04 01


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai