Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Biokuras-nauda ir klimatui, ir vartotojams

„Žalioji Lietuva", 2015 m., Nr. 7

Dar visai neseniai mažai kas žinojo, ką galėtų reikšti sąvoka „atsinaujinantys energijos ištekliai". Nuo neatmenamų laikų mūsų protėviai šildė savo būstus malkomis ir net nesusimąstė, kokie jie yra pažangūs, nes naudojo atsinaujinančius energijos išteklius. Vadinasi, neteršė gamtos, neskatino klimato kaitos ir pan. O štai dabar visi pasaulio lyderiai vieningai pripažįsta, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas gali išgelbėti mūsų planetą nuo katastrofos...Jei „brandaus socializmo" metais kiekvienas kaimo gyventojas svajojo apie tai, kaip savo namus šildys skystu kuru, tai šiandien energetikos specialistai prognozuoja, kad 2020-2025 metais 90 % individualiai besišildančių namų ūkių naudos vietinį biokurą, o 75 % šilumos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje taip pat bus pagaminta iš vietinių atsinaujinančių gamtinių išteklių. Tuo metu iš biokuro turėtume pasigaminti ir apie penktadalį mums reikalingos elektros energijos.

Kol kas pagrindinė biokuro rūšis pas mus yra mediena, kuri neturėtų užleisti savo pozicijų ir ateityje. Dėl to labai išauga mūsų miškų reikšmė, nes mediena tampa svarbiasne strategine žaliava, negu ji buvo iki šiol. Mediena yra ne tik atsinaujinanti kuro rūšis, bet ir jos panaudojimas sudaro galimybes vystyti saugią ir švarią energetiką, sukuriamos naujos darbo vietos. Be to, mediena ir kitų rūšių biokuras yra beveik tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, o tai įgalina mažinti šilumos kainas, taupyti kuro pirkimui užsienio rinkose išleidžiamas lėšas, panaudojant jas mūsų ekonomikos reikmėms. Todėl visai logiška, kad Lietuvos Vyriausybė įpareigojo valstybės įmones miškų urėdijas gaminti biokurą ir prekiauti juo energijos išteklių biržoje Baltpool. VĮ Švenčionėlių miškų urėdija yra viena iš trijų miškų urėdijų, įsigijusių biokuro (medienos skiedrų) gamybos ir transportavimo mechanizmus. „Žaliosios Lietuvos" žurnalistai kalbino VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos urėdą Naurį Jotautą ir vyriausiąjį inžinierių Liną Noviką, kurie pasidalino mintimis apie biokuro verslo, į kurį įsijungia vis daugiau miškų urėdijų, ypatumus.

Gerbiamas urėde, dėl kokių priežasčių Švenčionėlių miškų urėdijai buvo pasiūlyta įsigyti biokuro ruošos ir transportavimo mechanizmus?
Po paskutinių Seimo rinkimų, buvo patvirtinta nauja Vyriausybės programa, kurioje buvo numatyta skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarp kurių svarbus vaidmuo numatytas ir biokurui. Iki tol valstybės įmonės miškų urėdijos užsiėmė tik kirtimo atliekų (šakų, plonų medelių stiebų, viršūnių) gamyba ir prekyba, o dabartinės Vyriausybės programoje numatyta, kad miškų urėdijos turi ir gaminti biokurą (skiedras) bei prekiauti jomis Baltpool energijos išteklių biržoje. Kad miškų urėdijos galėtų pilnavertiškai dalyvauti biokuro versle, joms reikalingi biokuro gamybos ir transportavimo mechanizmai, kurie brangiai kainuoja. Biokuro ruoša - strateginės reikšmės klausimas, todėl Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija nusprendė, kurios urėdijos pirmiausia turi įsigyti tuos mechanizmus. Trijuose skirtinguose regionuose buvo pasirinktos trys miškų urėdijos, tarp kurių pateko ir Švenčionėlių miškų urėdija.Ar įsigytą medienos smulkintuvą ir skiedrovežį Švenčionėlių miškų urėdija naudos tik savo poreikiams, ar talkins ir kaimyninėms urėdijoms?

Kadangi mechanizmų įsigijimui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) skyrė 128 tūkst. eurų paramą (visa reikalinga technika kainavo 449 tūkst. eurų), tai pirmiausia turime vykdyti įsipareigojimus šiam fondui. Su LAAIF-u esame pasirašę sutartį, kad kasmet pagaminsime ir parduosime po 5,6 tūkst. kubinių metrų medienos skiedrų. Jeigu įsipareigojimus fondui vykdysime sėkmingai, ir dar liks laiko, tai galėsime teikti biokuro gamybos ir transportavimo paslaugas greta esančių urėdijų girininkijose, kurių miškai ribojasi su mūsų urėdijos miškais. Mūsų įsigyta medienos kapoklė yra kabinama prie traktoriaus, todėl ilgos kelionės užimtų daug laiko ir ekonomiškai neapsimokėtų.

Ar prekiavote energijos išteklių biržoje Baltpool biokuru, kol neturėjote biokuro gamybos įrangos ir skiedrovežio?
Švenčionėlių miškų urėdija buvo užsiregistravusi Baltpool biržoje, tačiau biokuro pardavimo aukcionuose nedalyvavo, nes neradome rangovo, kuris būtų susmulkinęs medieną ir pristatęs ją pirkėjams. Skelbėme kelis konkursus, tačiau neatsirado nei vienos įmonės, kuri norėtų tokias paslaugas teikti.

O įsigiję įrangą, iš karto pradėjote prekiauti? Ar sunku buvo laimėti biokuro pardavimo aukcionus?
Biokuro pardavimo aukcioną laimėjome trečiu bandymu. Tai įvyko šių metų spalio mėnesį, kai dar neturėjome įsigiję mechanizmų - juos gavome tik lapkričio pradžioje. Vos tik gavę įrangą, išvykome gaminti medžio skiedrų, nes jau reikėjo vykdyti įsipareigojimus biokuro pirkėjams.
Gruodžio mėnesiui ir pusei 2016 metų sausio mėnesio Baltpool biržoje sudarėme 354 SMi, SM2 ir SM3 kategorijų medienos skiedrų pardavimo sutartis. SMi kategorijos skiedros gaminamos iš sausų malkų, SM2 - gaminamos iš drėgnesnės medienos, o SM3 - iš kirtimo atliekų.

Ar jūsų miškų urėdijai ši veikla yra pelninga?
Mes privalome dirbti pelningai ir gauti pelną. Mes jau mėnesį prekiaujame biokuru, todėl viską kruopščiai suskaičiavome ir pamatėme, kad dirbome pelningai. Labai didelio pelno negavome, bet nuostolių tikrai nepatyrėme. Jeigu ši veikla būtų nuostolinga, tai Lietuvoje nebūtų pristeigta tiek įmonių, užsiimančių biokuro verslu.

O kas yra pagrindiniai jūsų siūlomo biokuro pirkėjai?
Pagrindiniai pirkėjai yra šilumą gaminančios katilinės, tačiau kol kas jos yra ne arčiau kaip už 100 kilometrų. Arčiau mūsų esančios katilinės kol kas naudojasi teisės aktuose numatytomis išimtimis ir Baltpool biržos organizuojamuose aukcionuose nedalyvauja ir iš mūsų medienos skiedrų neperka. Šiuo metu biokurą parduodame Anykščių, Trakų, Šalčininkų, Jonavos šilumos tinklus valdančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, taip pat akcinėms bendrovėms „Vilniaus energija", „Pramonės energija". Tikimės, kad kitų metų pradžioje situacija iš esmės turėtų pasikeisti, nes nuo 2016 metų sausio 1 d. visas biokuras turės būti perkamas ir parduodamas per energijos išteklių biržą Baltpool. Biokuru kūrenamos katilinės yra Švenčionyse, Švenčionėliuose, Molėtuose, Ignalinoje, Utenoje, Nemenčinėje. Šios katilinės yra daug arčiau, laimėję aukcionus, patirtume mažesnes transportavimo išlaidas ir būtume konkurencingesni.

Dar ne taip seniai miškų urėdijos atsisakė jų žinioje buvusių lentpjūvių, nes buvo nutarta, kad urėdijos turi būti tik medienos žaliavos gamintojos ir neužsiiminėti jokiais verslais. Ir štai vėl netikėtai jos įpareigotos vystyti kitą verslą - užsiimti biokuro gamyba ir prekyba. Kokie uždaviniai ir tikslai buvo keliami miškų urėdijoms, įpareigojant jas vystyti biokuro verslą?
Pradėdami šią veiklą, pirmiausia įsigilinome į norminius aktus, reglamentuojančius šią veiklą. Pradėjom dirbti, pradėjom gilintis, ir kaip sakoma - kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Be abejo yra daug niuansų, kuriuos reikia žinoti, nes tai yra verslas. Mes jau dalyvaujame toje rinkoje ir privalome ten įsitvirtinti. Reikia pripažinti, kad konkurencija yra didžiulė, konkurentai turi didelę patirtį, todėl pradžia yra gana sunki. Mums buvo iškelta visa eilė uždavinių, t. y., pardavinėti biokurą tik per Baltpool biržą, pardavinėti konkurencingomis kainomis ir dirbti pelningai. Tai nėra taip paprasta, nes reikia daug žinių ir nemažų pastangų, kad įvykdytume tuos uždavinius.

Dalyvavimo biokuro versle klausimus ne kartą svarstėme Generalinėje miškų urėdijoje, buvome susitikę su Baltpool biržos atstovais. Pagrindinis miškų urėdijų dalyvavimo biokuro versle tikslas - sąžiningai konkuruoti biokuro rinkoje ir neleisti monopolistams nepagrįstai didinti biokuro kainų, o tuo pačiu - ir šilumos kainų. Iš to turėtų išlošti visi šilumos vartotojai.

Vadinasi, biokuro verslas yra perspektyvus ir jo neištiks lentpjūvių likimas?
Kad biokuro poreikis augs, dėl to nekyla jokių abejonių. Būtų keista, jei ir toliau kūrentume brangias importines dujas, nepanaudodami turimo biokuro potencialo. Biokuro naudojimas turėtų prisidėti ir prie klimato kaitos neigiamų pasekmių mažinimo, kas buvo nevienareikšmiškai pabrėžta ir neseniai vykusioje Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje. Neabejotinai, pats svarbiausias Paryžiaus susitarimas yra mažinti Žemės temperatūrą. Tai pasirašė beveik 200 šalių, dalyvavusių klimato kaitos konferencijoje. Biokuro naudojimas vietoj iškastinio kuro neabejotinai yra efektyviausias būdas siekti užsibrėžto tikslo.

Kada miškų urėdijos galės daryti realią įtaką biokuro rinkai?
Palyginus visą Lietuvos biokuro rinką su mūsų veiklos mastais - tai mūsų į rinką tiekiami biokuro kiekiai yra tik lašas jūroje. Savo regione, einant laikui, gal ir padarysime tam tikrą įtaką, ir katilinės galės nusipirkti šiek tiek pigesnio biokuro. Ženklus pokytis visoje Lietuvoje gali įvykti tik tada, kai dauguma miškų urėdijų įsigis biokuro gamybos ir transportavimo įrenginius. Yra tokių katilinių, kurių poreikiams patenkinti reikia viso vienos miškų urėdijos metinio biokuro žaliavų fondo. Ir tokių katilinių Lietuvoje yra pakankamai daug. Taip pat statomos naujos katilinės. Per metus planuojame pagaminti ir parduoti 8,8 tūkst. kubinių metrų biokuro iš malkų ir kirtimo atliekų. Visus biokuro ruošos ir pardavimo klausimus koordinuoja mūsų miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Linas Novikas.

Gerbiamas Linai Novikai, kam skiriate daugiausiai dėmesio, koordinuodamas šią veiklą?
Planavimas prasideda pirmiausia nuo to, kad reikia išsiaiškinti potencialius biokuro pirkėjus ir jų poreikius. Tada turime pasiruošti pakankamus kiekius žaliavos, iš kurios galėtume gaminti pirkėjų pageidaujamų kategorijų skiedras. Šiame versle yra labai daug skaičiavimo. Pirmiausia turime suskaičiuoti biokuro ruošos savikainą pagal kuro kategorijas ir, atsižvelgiant į savikainą bei transportavimo išlaidas, turime nustatyti minimalią pardavimo kainą, kad nepatirtume nuostolio. Taip pat turime

įvertinti turimos žaliavos išteklius, nes kai kurios katilinės pageidauja didelių biokuro kiekių, kurių urėdija nepajėgi pagaminti ir pateikti pirkėjui. Ne tik dėl žaliavos trūkumo, bet ir dėl ribotų transportavimo galimybių. Turėdami tik vieną skiedrovežį, per dieną galime organizuoti tik 2 reisus, ir tai riboja mūsų galimybes prekiauti su stambiais užsakovais. Todėl 2016 metais planuojame pirkti dar vieną puspriekabę skiedroms vežti, kad būtų efektyviau panaudojamas medienos smulkintuvas, ir mažiau būtų prastovų.

Taip pat planuojame įsigyti drėgnomatį, kuriuo būtų galima pamatuoti pagamintų medžio skiedrų drėgnumą. Drėgnumas yra pagrindinis parametras, pagal kurį skiedros skirstomos į SM1 ir SM2 kategorijas. Tada geriau galėtume tenkinti pirkėjų poreikius ir nekiltų jokių ginčų dėl biokuro kokybės. Nors per tą mėnesį, kai prekiaujame medienos skiedromis, rimtų ginčų ir nebuvo - sulaukėme tik nedidelių pastabų, kurios buvo gana objektyvios ir pagrįstos. Jeigu smulkiname sausas malkas, bet tą dieną lyja, tai skiedrų drėgnumas gali nebeatitikti reikalavimų, todėl mums ir reikalingas drėgnomatis.

Kiek miškų urėdijos žmonių yra įtraukta į biokuro verslą?
Kartu su manimi šioje srityje darbuojasi prekybos vadybininkas, kuris rūpinasi Baltpool biržos organizuojamais biokuro aukcionais. Gamybos inžinierius organizuoja medienos smulkinimą ir kartu su išvežimo baro viršininku rūpinasi savalaikiu biokuro nuvežimu pirkėjams. Taip pat yra etatinis medienos smulkintuvo operatorius ir du skiedrovežio vairuotojai. Prie šios veiklos prisideda ir girininkijų darbuotojai, nes jie turi organizuoti biokuro žaliavos sandėliavimą tinkamose vietose, žaliavos uždengimą nuo kritulių ir pan. Jeigu viskas vyks, kaip suplanuota, tai ateityje reikės dar daugiau darbuotojų, o iš biokuro verslo turės naudos ir šilumos vartotojai, ir valstybė.

Ačiū už pokalbį.

2016 01 13


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai