Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Žingsnis į naują verslą

„Miškai", Daiva Bartkienė, 2015 gruodis

Nusiteikė drausminančiam vaidmeniui

Pirmąjį žingsnį į biokuro gamybą kartu su Švenčionėlių, Valkininkų urėdijomis Tauragės miškininkai žengė maždaug prieš dvejus metus, sutikę rengti projektą LAAIF , iš Klimato kaitos specialiosios programos dalinai kompensuojančiam biokuro gamybos įrenginių įsigijimą.

Apsispręsti gaminti biokurą urėdijos vadovus paskatino ne tik galimybė gauti nemažą kompensaciją, bet ir didžiuliai biokurui gaminti tinkamos medienos pardavimo rezervai bei itin palanki geografinė padėtis - Tauragės miškų urėdijos valdomi valstybiniai miškai tęsiasi kone iki pat Šilalės, netoli yra biokuru kūrenamos Šilutės, Raseinių katilinės, pigiausią kurą naudoja ir Tauragės miesto katilinė.

Valstybės įmonė Tauragės miškų urėdija LAAIF pateikė prašymą dalinai kompensuoti smulkintuvo, vilkiko ir dviejų priekabų, kainavusių per 345 tūkst. eurų, įsigijimo išlaidas ir dar šiemet turėtų gauti 142,6 tūkst. eurų kompensaciją.

Ruošdamasi biokuro gamybai, kiek anksčiau iš savo lėšų urėdija įsigijo traktorių "Valtra" ir vilkiką medienai išvežti, taigi gerokai atnaujino ir sustiprino savo materialinę techninę bazę.

Nors rezultatų reikėjo laukti net dvejus metus, Tauragės miškų urėdas Robertas Piečia jais patenkintas: spalį pradėjus biokuro gamybą gerokai paspartėjo malkinės medienos realizacija. Išsisklaidė ir nerimas, kad gali nepasisekti urėdijai laimėti aukcionus "Baltpool" biokuro biržoje - visą lapkritį Tauragės miškų urėdijos įsigyti mechanizmai dirbo optimaliu pajėgumu, savaitiniuose ir mėnesiniuose aukcionuose urėdija iš anksto apsirūpino darbu ir gruodžio mėnesiui.

"Ne paslaptis, kad biokuro gamybos pardavimo rinkoje buvo prisisteigę daugybė nesąžiningą konkurenciją dariusių tarpininkų, kurie lobo už šilumą neišgalinčių susimokėti eilinių gyventojų sąskaita. Mūsų įsigyta įranga gal ir nepadarys šioje rinkoje revoliucijos, bet biokuro gamybą pradėjusios valstybinės miškų urėdijos tikrai bus ta grandis, kuri, nustatydama teisingas biokuro kainas, atliks drausminantį vaidmenį",- įsitikinęs Tauragės miškų urėdas R. Piečia.

Žiemą kainos kyla

Visą lapkričio mėnesį kiekvieną darbo dieną iš valstybinių Tauragės miškų į aplinkinių miestų katilines urėdijos vilkikai išvežė maždaug po keturias priekabas smulkintos malkinės medienos - 18 sunkvežimių per savaitę.

"Tai toks biokuro kiekis, kurį šiuo metu galime pagaminti, optimaliai išnaudodami įrengimus ir nerizikuodami pavėluoti įvykdyti sutartis",- tvirtina Tauragės miškų urėdas.

Valstybės įmonė Tauragės miškų urėdija - naujas dalyvis "Baltpool" biokuro biržoje, todėl kol kas gali dalyvauti tik savaitiniuose ir mėnesiniuose aukcionuose. R. Piečia sako, kad tai tikrai nėra minusas, nes prasidėjus šildymo sezonui biokuro kainos kyla. Jei spalį pirmąsias biokuro partijas urėdija pardavė po 125 Eur/ tne, tai lapkričio pabaigoje populiariausią SM2 biokurą, gaminamą smulkinant II-III grupės malkinę medieną, urėdija jau gavo po 140 Eur/tne.

"Dalyvavimas trumpalaikiuose aukcionuose, kaip ir pardavimai per biokuro biržą, įneša nerimo, kad biokuro gali neparduoti, tačiau tai leidžia ir geriau prisitaikyti prie rinkos sąlygų, reaguoti į jos pokyčius. Kol kas visuose aukcionuose sudalyvavome sėkmingai, galėjome netgi leisti sau pasirinkti dalyvauti tuose pirkimuose, kur katilinės siūlo mokėti daugiau. Konkurencija biokuro biržoje tikrai labai didelė, bet tai nėra blogai - esame verslo subjektas ir turime stengtis daugiau uždirbti",- mano R. Piečia, antradieniais kartu su savo darbuotojais ir pats prisėdantis prie kompiuterio žvilgtelėti kaip vyksta "Baltpool" biokuro aukcionai.

Tauragės miškų urėdijos vadovas juokauja, kad pradėję dalyvauti "Baltpool" aukcionuose pasijuto taip pat, kaip urėdijos klientai, dalyvaujantys Apvalios medienos elektroninių pirkimų aukcionuose.

Kirtimų atliekos - nepaklausios

Pirmaisiais šio šildymo sezono mėnesiais sėkminga biokuro gamyba leido Tauragės miškų urėdijai sumažinti sukauptus malkinės medienos kiekius. Nors populiariausios III grupės malkinės medienos kaina per metus nukrito nuo 28 iki 15 Eur, jos paklausa šiemet itin maža - per vasarą urėdijos sandėliuose susikaupė dviejų mėnesių kirtimų kiekis - 17 tūkst. kub. m. malkų. Miško lankytojai pastebėjo, kad visos urėdijos pakelės nukrautos malkine mediena.

Ilgai stovėti rietuvėse tokia mediena negali, nes pradeda pūti ir tampa nepatrauklia preke. Malkinės medienos realizacijos problemas šį rudenį Tauragės miškininkams padėjo išspręsti naujas verslas - šildymo sezono metu planuojame vidutiniškai susmulkinti po 2 tūkst. kub. m. malkinės medienos ir kirtimo atliekų.

"Iš 3 grupės malkinės medienos, kurią sudaro daugiausia drebulė, gaminamas populiariausios SM 2 rūšies biokuras - jo parduodame kiekviename biokuro aukcione, nors kaskart biržoje užsiregistruojame dalyvauti ir kitų biokuro rūšių pardavimuose",- sako R. Piečia.

Tačiau mažiau kaitraus SM 3 rūšies biokuro, gaminamo iš kirtimo atliekų ir nukirstų krūmų, per spalį ir lapkritį Tauragės urėdijai parduoti dar nepavyko. Pasak Tauragės miškų urėdo, šio biokuro perkama mažai, o vežti toliau kaip 100 km - neapsimoka: kuro ir laiko sąnaudos būtų didesnės už urėdijos gaunamą naudą.

Šakos ir kitos kirtimų atliekos sudaro maždaug dešimtadalį Tauragės miškų urėdijos medienos gamybos apimčių - kasmet po 10 - 12 tūkst. kub. m. Tai nemažas kiekis, bet jų galėtų būti ir daugiau, jei per 80 nuošimčių urėdijai priskirtų valstybinių miškų nebūtų tokie pelkėti ir šlapi. Todėl didžioji šakų dalis sugula į valksmas, ištraukiant medieną. "Tokia sausa vasara, kokia buvo šiemet, mums, miškininkams, buvo kaip niekada palanki",- neslepia R. Piečia.

Todėl šiemet valstybinius Tauragės miškus tvarkantys miškininkai medienos atliekų turi parduoti netgi daugiau nei ankstesniais metais. Dalį jų nuperka biokuro gamyba besiverčiančios įmonės, tačiau labai dažnai tas poreikis būna minimalus, o sudarę sutartis, pirkėjai kirtimo atliekų pasiimti dažnai neskuba arba išvis neatvažiuoja.

Tauragės miškų urėdas R. Piečia tikisi, kad pradėjus gaminti biokurą, išsispręs ir ši problema - šąlant orams, didės visų rūšių biokuro paklausa.

Juolab kad piktnaudžiauti šiame versle galimybių nėra. Už biokurą atsiskaitoma tik ištyrus jo kaloringumą, drėgnumą ir pelningumą bei pagal tai perskaičiavus atvežtą kiekį į tonas naftos ekvivalento.

Problemas įveikia patirtis

Tauragės miškų urėdijos vadovas neslepia, kad nauja gamybos sritis kelia šiokių tokių problemų. Darbuotojai pastebėjo, kad siauruose miško keliukuose sunku sustatyti didžiulį vilkiką su priekaba ir medienos smulkintuvą, todėl reikės geriau parinkti vietas medienai ir kirtimo atliekoms sandėliuoti.

Kad darbas vyktų sklandžiai, prireikė ir naujų logistikos sprendimų - vakarais į urėdiją sugrįžta vienas pakrautas vilkikas, taip rytą išvengiama prastovų.

"Smulkias problemas sprendžiame greitai - darbuotojai patyrę, lengvai orientuojasi situacijoje ir patys priima sprendimus, belieka tik įsiminti patirtį ir ja vadovautis",- sakė urėdas R. Piečia.

Visada tikinęs, kad neturint savo įrangos dalyvauti "Baltpool" biokuro biržos aukcionuose rizikinga, Tauragės miškų urėdas dabar tą gali tik patvirtinti: aukcionų sąlygos griežtos, todėl biokuro gamintojai turi dirbti tiksliai kaip laikrodžiai ir planuoti darbus taip, kad jokie trukdžiai neužkirstų kelio įvykdyti sutartis.

Pasak Tauragės miškų urėdo, neturint savo medienos smulkinimo ir transportavimo įrangos tai labai sunku, nes pasitikėti rangovais, kurie padidėjus biokuro paklausai gali ir neįvykdyti sutarties, labai rizikinga.

"Arba sumokėtum pasakišką kainą už medienos smulkinimą, arba mokėtum didžiules baudas - ir taip, ir kitaip urėdijai grėstų nuostoliai, o mes, vadovaujantys valstybinėms įmonėms, negalime leisti, kad valstybė patirtų nuostolių. Tai būtų labai nesąžininga ir mūsų darbuotojų atžvilgiu - žmonės visą dieną, nežiūrint į oro sąlygas, klampoja miškuose su guminiais batais",- tvirtina R. Piečia.

Pasak Tauragės miškų urėdo, kol kas anksti skaičiuoti, kokią naudą urėdijai duos biokuro gamybos projektas - tą galima bus daryti tik po metų. R. Piečios skaičiavimais, intensyvus gamybos sezonas neturėtų tęstis ilgiau kaip 6 - 7 mėnesius, nes vasarą biokuro paklausa natūraliai sumažės - nebent pavyks parduoti vieną kitą priekabą "čipsų" vandeniui katilinėse šildyti.

Pagal LAAIF finansavimo sąlygas, įrengimų, kurie nupirkti už projekto lėšas, kitiems darbams naudoti negalima, tačiau buhalterija įrengimų amortizaciją skaičiuos įprastai - už visus metus.

Visgi projekto nauda valstybinei miškų urėdijai jau dabar akivaizdi - Tauragės miškininkams nereikia sukti galvos, kaip parduoti malkinę medieną ir baimintis, kad valstybės turtas supus rietuvėse. Miškininkų užauginta ir į biokurą susmulkinta mediena jau kuria mūsų namų šilumą ir jaukumą.

Šį straipsnį galite skaityti ir http://grynas.delfi.lt/aplinka/miskininkai-rado-nisa-kuri-jiems-garantuoja-pastovias-pajamas.d?id=69963944

2015 12 29


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai