Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Biokuro turime pakankamai

„Žalioji Lietuva", Tautvydas Trumpa, 2015 12 10

Nuo neatmenamų laikų žmonės kovojo dėl gamtinių išteklių, ir ta kova tebesitęsia iki šių dienų. Skaitydami Senąjį Testamentą matome, kad tuo metu labiausiai buvo vertinami derlinga žemė, vanduo ir miškai. Kas valdė šiuos gamtinius išteklius, tas turėjo daug gyvulių, grūdų ir kito maisto, ir, žinoma, aukso bei sidabro. Iš brangios kedro medienos buvo statoma ne tik Saliamono šventykla, bet ir tvirtovės, kilmingųjų namai. Maistas ir mediena buvo patikimiausia valiuta, kurią bet kada galėjai iškeisti į auksą ir sidabrą. Pradėjus naudoti akmens anglį, naftą ir kitas naudingąsias iškasenas, žmonių požiūris į gamtinius išteklius iš esmės pasikeitė - 300 karvių turintis Lietuvos ūkininkas nebėra turtuolis. Jis greičiau - išmokų prašytojas, be kurių bankrutuotų ir taptų elgeta.

Jei kalbėsime apie Biblijoje aprašytus Artimuosius Rytus, tai ten taip pat dabar turtingiausi ne derlingos Nilo deltos ūkininkai, o dykumose gyvenantys ir nafta prekiaujantys Saudo Arabijos šeichai. Bet Lietuva - ne Saudo Arabija, ir naftos čia beveik nėra. Nėra ir kitų labai vertingų naudingųjų iškasenų. O jeigu ir yra (tai ačiū Dievui) - jos labai giliai po žeme. Mūsų turtas kaip buvo, taip ir liko - žemė, vanduo ir miškai. Todėl turime tai ypatingai branginti, nes jau dabar mūsų planetos didžiausia vertybe tampa maistas, vanduo ir atsinaujinantys energetiniai ištekliai. Tik atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energijos gamybai gali turėti lemiamos įtakos klimato kaitai, o Lietuvai užtikrinti energetinę nepriklausomybę.

BIOKURAS GAMINS ŠILUMĄ IR ELEKTRĄ
Vienos didžiausių Lietuvos miškų urėdijų - Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis sako, kad beveik 33,3 % Lietuvos teritorijos dengiantys miškai yra neįkainojamas turtas, kurį turime atsakingai ir išmintingai panaudoti visos mūsų visuomenės labui. „Panašu, kad mes dar nesuvokiame, kokį turtą turime, kokią naudą jis mums duoda ir dar gali duoti ateityje, - sako V. Kraujalis. - Šiuo metu iš biokuro (daugiausia medienos) pasigaminame daugiau kaip 20 % centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos. Ir ateityje mediena bus pagrindinė biokuro rūšis, iš kurios bus gaminama šiluminė, o taip pat ir elektros energija".

Energetikos specialistai prognozuoja, kad 2020 - 2025 metais apie 75 % šilumos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bus pagaminta iš vietinių išteklių, o individualiai besišildančiuose namų ūkiuose net 90 %. Elektrinėse, naudojančiose medienos biokurą, šiaudus bei išrūšiuotas komunalines atliekas - elektros energijos gamyba sieks apie 2 TWh, t. y. apie penktadalį dabar per metus sunaudojamos elektros energijos. Biomasės panaudojimas energijos gamybai atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus, keliamus šiai veiklos sričiai. Pirmiausia - tai saugi ir švari energetika, nes biomasė yra atsinaujinanti kuro rūšis. Antra, iš biokuro gaminti šiluminę ir elektros energiją atsieina žymiai pigiau, negu iš importinio iškastinio kuro (dujų ir naftos). Biokuras yra beveik tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas. „Be to, biokuro panaudojimas energijos gamybai skatina naujos pramonės šakos vystymąsi, naujų darbo vietų kūrimą, ir apie 80% visų lėšų, kurias biokuro vartotojai mokės už biokurą grįš į nacionalinę ekonomiką mokesčių, atlyginimų, biokuro pardavėjų gaunamų pajamų ir kitokiais pavidalais", - sako nemažą patirtį biokuro verslo srityje turintis Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis.

SVARBIAUSIA - NEPAKENKTI GAMTAI
Ypač efektyviai biokuras panaudojamas aukštą naudingumo koeficientą turinčiose kogeneracinėse jėgainėse, nes jos vienu metu gamina ir elektrą, ir šilumą. Gaminant elektros energiją, didelis šilumos kiekis gaunamas kaip šalutinis produktas. Naudojant tradicinius elektros energijos gamybos metodus, ši šiluma iššvaistoma aušintuvuose, o kogeneracinėse jėgainėse panaudojama šildymui arba aušinimui, pasitelkiant absorbcinį aušintuvą. Kogeneracija - tai viena populiariausių energiją taupančių technologijų, o kogeneracinės jėgainės - tai vienalaikis ir nuoseklus iš to paties kuro gautos elektros energijos ir šilumos panaudojimas. Kogeneracinės jėgainės -tai itin efektyvus būdas gaminti elektros energiją, kuris padeda tausoti aplinką. Kaupiant šilumą, gautą iš elektros energijos gamybos proceso, kogeneracinės jėgainės taupo lėšas ir atpigina pagamintą energiją. Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA atlikti skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje kiekvienais metais susidaro per 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro. Tuo tarpu visas šilumos ūkiui reikalingas biokuro poreikis yra apie 1 mln. tonų naftos ekvivalento. Jeigu, be šilumos ūkio, priskaičiuotume ir kogeneracinių jėgainių, taip pat gyventojų, kurie šildosi malkomis, poreikį, bendras sunaudotinas biomasės poreikis galėtų sudaryti apie 1,6 mln. tonų naftos ekvivalento.

Tačiau planuojant vis daugiau naudoti biokuro energijos gamybai, nereikėtų pamiršti gamtosauginių aspektų. Nors deginant biokurą mažėja anglies dvideginio išmetimai į atmosferą, tačiau besaikis biokuro naudojimas gali pakenkti labai svarbioms ekosistemoms, sudarkyti kraštovaizdį, sutrikdyti gamtoje vykstančius natūralius hidrologinius procesus ir pan.
Energetikai kalbėdami apie mūsų turimus atsinaujinančius energijos išteklius, mini ir durpes, naujų durpynų eksploataciją. Tačiau durpynų negalima vadinti atsinaujinančiais ištekliai, nes jie atsinaujina per tūkstančius metų. Antra, durpynai yra nusausintos pelkės, kurios yra ypatingai svarbi visos ekosistemos dalis, ir pirmiausia - miškų. Sunaikinus pelkę, pasikeičia visa ekosistema - nusenka arba visai išdžiūva upeliai, pasikeičia miškai, išnyksta ten augę augalai ir gyvūnai. „Kalbant apie miškuose esančios medienos panaudojimą energijos gavybai, taip pat nereikėtų pamiršti gamtosauginių aspektų. Paimdami kirtimų atliekas iš kirtaviečių, mes skurdiname dirvožemį, todėl negalima paimti visų kirtimo atliekų. Ypač ten, kur yra skurdūs dirvožemiai, smėlynai.
Paradoksalu, tačiau ten lengviausia atliekas paimti, o šlapiuose ir derlinguose dirvožemiuose kirtimo atliekas surinkti yra daug sudėtingiau", - sako miškų urėdas Vigantas Kraujalis.

AR NESUDEGINSIM VISŲ MIŠKŲ?
Prieš keletą metų kai kurie medieną perdirbantys verslininkai viešai nuogąstavo, kad plečiant biokuru kūrenamų katilinių tinklą, bus sudeginta labai daug perdirbimui tinkamos medienos, todėl žlugs medienos perdirbimo įmonės, žmonės neteks darbo ir pan. „Kol kas tokios grėsmės nėra, - sako Ukmergės miškų urėdijos urėdas V. Kraujalis. - Juo labiau negali būti kalbos apie aukščiausios kokybės medienos, skirtos statybai ar baldų gamybai, sudeginimą katilinėse, nes toks kuras būtų žymiai brangesnis už gamtines dujas. Kalba eina apie pigesnius ir žemesnės kokybės medienos sortimentus (malkas ir plokščių medieną), iš kurių negali būti gaminamos tarai skirtos lentelės ir panaši produkcija. Dėl šiltėjančių žiemų, nepakankamo biokuro katilinių pajėgumo kol kas nenuperkamas visas pagaminamų malkų kiekis ir neišnaudojamas visas miško kirtimo atliekų potencialas. Atsirado ir popiermalkių perteklius, nes Lietuvoje jos neperdirbamos, lenkai perka mažiau, o švedai visai nebeperka. Anksčiau Lietuva eksportuodavo apie i mln. kubinių metrų popiermalkių. Galbūt, europinė geležinkelio vėžė iki Kauno padidins popiermalkių eksportą į Vakarų Europą, pvz., Vokietiją.

Situacija bet kada gali pasikeisti, tačiau kol kas Lietuvoje yra susidaręs biokuro perteklius, biokurui tinkamos medienos kainos yra kritusios, o tai kelia grėsmę šios srities verslui. Šiuo metu biokuro, pagaminto iš medienos, pasiūla viršija paklausą, todėl turi būti plečiamas biokuru kūrenamų katilinių tinklas, kuris turėtų išlyginti biokuro pasiūlos ir paklausos disbalansą".
Nors medienos perdirbėjų nuogąstavimai nepasitvirtino, ir biokuro katilinės visos medienos nesudegino, kalbos apie medienos deficitą nerimsta. Buvo viešai kalbama, kad lietuvišką medieną išveža kiniečiai, paskui - lenkai, latviai ir pan. „Pramonininkai nori medieną pirkti pigiai, o tai lengviausia daryti, kai yra medienos perteklius ir ribotas pirkėjų ratas", - sako Ukmergės miškų urėdijos urėdas. - Labai gaila, kad viešai pasisakoma už rinkos ekonomiką, o užkulisiniais žaidimais siekiama privilegijų ir išskirtinių sąlygų. Tokios nuostatos taip pat prisideda prie iškreiptos medienos rinkos kūrimo, kenkia sveikai konkurencijai, iškreipia šilumos kainas".

BIOKURO GAMYBA - PROBLEMIŠKAS VERSLAS
V. Kraujalio nuomone, biokuro gamyba yra problemiškas verslas, ir iš šios veiklos didelių pinigų neužsidirbsi. Valstybės įmones miškų urėdijas Vyriausybė įpareigojo ne tik prekiauti biokuro žaliava, bet ir išjos pagamintu biokuru - skiedromis. „Vyriausybės iniciatyva įsteigta energijos išteklių birža Baltpool panaikins didžiųjų biokuro gamintojų monopolį ir tai teigiamai paveiks šią verslo sritį, - sako V. Kraujalis. - Ukmergės miškų urėdija taip pat teikia pasiūlymus dėl skiedrų pardavimo Baltpool biržai, tačiau kol kas nėra sudarę nei vieno sandorio. Viena iš priežasčių - aplink Ukmergę beveik nėra biokurą kūrenančių katilinių. Nors savo įrengimų skiedroms gaminti urėdija neturi, tačiau yra sudaryta sutartis su rangovu, kuris susmulkintų medieną ir nuvežtų pirkėjui, jei toks atsirastų. Pirkti medienos smulkinimo įrenginių urėdija taip pat neketina, nes esant dabartinei situacijai biokuro rinkoje ši veikla būtų nuostolinga. Šiuo metu Lietuvoje medienos smulkintuvų yra daugiau negu reikia, o įrenginiai turi dirbti ir atsipirkti. Maža to, kad biokuro gamyba - sezoninis verslas, dar yra ir milžiniška konkurencija. Privačios įmonės žiemą gamina biokurą, o vasarą užsiima kita veikla. Pavyzdžiui, Estijoje tokios įmonės vasarą vykdo žemės ūkio darbus. Valstybės įmonėms miškų urėdijoms taip organizuoti savo veiklą būtų gana sudėtinga. Kai rinkoje kažko trūksta, kai niekas nesuinteresuotas užsiimti kažkokia veikla, bet ji reikalinga valstybei ir visuomenei, valstybės įmonės gali bandyti užpildyti tą nišą. O jei yra perteklius - geriau valstybei nesikišti.

Ukmergės miškų urėdija daugiausia dėmesio skiria biokuro žaliavos ruošimui ir prekybai žaliava. Yra sudarytos ilgalaikės sutartys su biokuro gamintojais, kurie ir nuperka kirtimo atliekas, kurias miškininkai surenka iš kirtaviečių. Nuolat galvojame, kaip sumažinti sąnaudas ir padidinti gaunamas pajamas. Kirtimo atliekų surinkimas iš kirtaviečių yra daug sąnaudų reikalaujanti veikla, todėl sugalvojome, kaip dirbti efektyviau. Naudojant įprastinę technologiją, medis yra nugenimas, o po to iš kirtaviečių surenkamos šakos ir viršūnės. Mes dabar iš nukirstų medžių iki 14 centimetrų storio gaminame medienos sortimentus, o likusią viršūnės dalį paliekame kartu su šakomis. Tokias kirtimo atliekas ne tik lengviau surinkti, bet ir jų surenkama daugiau -gaunama iki 50 kubinių metrų iš vieno hektaro daugiau biokuro žaliavos, negu naudojant įprastinę technologiją".

2015 12 11


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai