Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Hibridinė drebulė: kodėl vienų giriama, kitų peikiama?

Skirtingi siekiai ir požiūriai į hibridinę drebulę

Pernai ,,Mūsų giriose" rašiau, kad praktinėje miškininkystėje išsiskyrė mokslininkų, verslo ir įvairių sričių specialistų požiūris į greitai augančių našių hibridinių medžių dauginimą ir veisimą įvairios paskirties žemėje, išryškėjo, teisinė kolizija dėl šių želdinių statuso.
Miško ir žemių savininkai, susižavėję greitai augančių hibridinių medžių auginimo verslu, tikisi, kad kiekvienas hibridinės drebulės medis iki kirtimo subrandins apie 1 m3 medienos. Jiems siūloma trumpos rotacijos plantacinius želdinius veisti ir derlingesnėse žemėse (daugiau kaip 35 balų). Medienos verslininkų manymu, aplinkosauginis draudimas veisti hibridines drebules ūkiniuose miškuose neparemtas jokiais tyrimais: nei užsienio, nei Lietuvoje atliktais, kurie galėtų įrodyti šios rūšies hibridų pavojingumą miško ekosistemoms. Priešingai, sparčiai auganti hibridinė drebulė galėtų pakeisti ūkiniuose miškuose iškertamus savaiminius drebulynus, baltalksnynus, augti išdžiūvusių uosynų, retmių vietoje, miško plantacijose.


Straipsnyje ,,Kaip auga hibridinė drebulė miške?" (,,Mūsų girios", 2013 m., 3 nr.) ir seminare Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas, analizuodamas 2004 m. pavasarį Lančiūnavos girininkijoje įveistų hibridinių drebulių augimą, teigė, kad jos sėkmingai gali augti, pasodintos ir miško aplinkoje, pasižymi didesniu tūrio prieaugiu, negu vietinės drebulės. Augdamos kitų medelių ir krūmų apsuptyje, jos atlaikė dvi vėtras. Jų želdiniams miške dirva ruošta juostomis, volais, moto grąžtu, ne miško žemėje - ištisai suarta, kultivuota. Į moto grąžtu paruoštas duobutes drebulių sodinukai sodinti 4x4 m atstumais. Ant kiekvieno medelio užmautos individualios tinklinės apsaugos nuo kanopinių žvėrių pakenkimo, modeliai pririšti prie bambukinių kuoliukų. Per 9-erius metus želdiniuose nebuvo atliekami ūkiniai darbai (nepageidaujamos žolinės ar sumedėjusios augalijos šalinimas), bet reikėjo pakartotinai drebulaites perrišti prie tvirtesnių medinių kuolų. Per tą laiką apie 10 proc. sodintų hibridinių drebulaičių žuvo, dalį jų sužalojo žvėrys, dalis išvirto nuo vėtrų gūsių ar žuvo dėl nežinomų priežasčių.


Išvykoje apžiūrint Lančiūnavos girininkijoje įveistus hibridinių drebulių želdinius, vienas sklypas priminė retą sodą, kuriame dalis augių drebulaičių buvo pakrypusios, paremtos keliais kuolais, kitame sklype jos augo tankiame lapuočių sąžalyne. Diskutuota, ką su tokiu jaunuolynu daryti: ugdyti, iškertant menkavertes medžių rūšis, lazdynus, kitus krūmynus, ar palikti, kaip yra? Apsaugai nuo elninių žvėrių pakenkimų ant drebulaičių kamienų uždėtas tinklines apsaugas jau reikėtų nuimti (veržia sparčiai storėjančius kamienus), kai papildomai sklypas aptvertas vielos tinklo tvora.
Seminare pristatytos ir kitose miškų urėdijose įveistų hibridinės drebulės bandomųjų želdinių charakteristikos. Pasisakyme Šiaulių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys pažymėjo, jog sudarius sutartį su Miškų institutu, 2004-2006 m. Šiaulių miškų urėdija nupirko 2600 vnt. laboratorinėmis sąlygomis išaugintų 5-10 cm aukščio hibridinės drebulės augūnų. Tolesnė jų aklimatizacija ir paauginimas vyko miškų urėdijos medelyne, kur iš vazonėlių išimti augūnai išsodinti lysvėse. Apsaugai nuo vėjo lysvės apgaubtos vertikaliai polietileno plėvele, o nuo pražūtingo saulės poveikio lysvių viršus pavėsintas tinklu. Pradžioje užpavėsinimo intensyvumas buvo 60 proc., palaipsniui jis mažintas. Polietileninė plėvelė dėl neigiamo šoninio saulės poveikio apipurkšta kalkių skiediniu. Kadangi dauguma hibridinių drebulių augūnai iš laboratorijos buvo gauti rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, juos teko šiauliečiams medelyne papildomai aklimatizuoti ir auginti dar kitais metais. Prieš žiemą augūnai dėl galimo iššalimo mulčiuoti 5-7 cm storio aukštapelkių durpių sluoksniu. Po metų jų aukštis siekė 0,5-1,2 m. Aukščiausi sodinukai buvo išaugę iš stambiausių ir gyvybingiausių daigelių. Iškilo jų apsaugos problemos: esant lietingiems orams, hibridų sodmenis nuo įvairių grybinių lapų ligų teko ginti fungicidais, puolė lapgraužiai (tuopinis, drebulinis), gluosninis karklinis verpikas.


Lukšių girininkijoje 2004 m. rudenį apleistos žemės ūkio paskirties žemės 0,7 ha Lds augavietėje freza sekliomis vagomis paruošta dirva. 2005 m. pavasarį čia įveisti bandomieji želdiniai, sodinant 1800 vnt./ha į vagos dugną. Pasodinti medeliai apsaugai nuo kiškių, elninių žvėrių pakenkimų bei galimo bebrų antpuolio iš gretimų melioracijos griovių buvo apsaugoti individualiomis plastikinėmis apsaugomis. 2006-2007 m. atliktas žuvusių želdinių papildymas, bet teigiamo rezultato negauta.
2010 m. rudenį nustatyta, kad išliko 1400 vnt./ha, arba 77,7 proc. pasodintų sodinukų. Atlikus želdinių inventorizaciją 2013 m. pradžioje, rasta 1060 vnt./ha išlikusių medelių (išlikimas 58,8 proc.). Želdinių būklė įvertinta nepatenkinamai.
Šiaulių miškų urėdijos miškininkų manymu, nesėkmės priežastimi galėjo būti netinkamas dirvos paruošimo bei sodinimo vietos pasirinkimo būdas. Esant iki 5-8 cm vagos gyliui, žemoje vietoje to pakako, kad pasodintos drebulaitės būtų pažeidžiamos sezoninio drėgmės pertekliaus. Drebulių apsaugai nuo žvėrių pakenkimų panaudojus individualias apsaugas, kurių aukštis buvo lygus arba net aukštesnis už drebulaites, dėl nepakankamo apšvietimo medeliai jose 2005 m. vasarą skurdo. 2005-2006 m. žiemą medelių apsaugose apsigyveno peliniai graužikai, kurie per žiemą pažeidė nemažai drebulaičių. Nuėmus 2006 m. pavasarį nuo medelių apsaugas, tai teigiamo efekto nebedavė. Vėliau išsiaiškinta, kad prieš 15-20 metų iki medelių pasodinimo toje vietoje buvo medienos sandėlis, kuriame liko sutankintas dirvožemis, o ruošiant dirvą šis faktorius nebuvo įvertintas.


2006 m. pavasarį Lukšių girininkijoje, greta šių želdinių, apleistos žemės ūkio paskirties žemėje, Lds augavietėje, 0,3 ha įveisti nauji bandomieji želdiniai (pradinis jų tankumas - 1200 vnt./ha). Jiems veisti 2005 m. pavasarį dirva sulėkščiuota, vėliau ištisai suarta 30 cm gyliu, po to rudenį dar sukultivuota. 2013 m. inventorizacijos duomenimis, šių želdinių išsilaikymas buvo 95,8 proc. (1150 vnt./ha). Apie 3 proc. medelių 2011-2012 m. žiemą bei 2012 m. gegužės 1 d. išlankstė ar išlaužė iškritęs gausus sniegas. Želdinių apsaugai nuo žvėrių naudotas repelentas Cervacol Extra, nuo pelinių graužikų pažeidimų - ištisinis žolinės augmenijos šienavimas. Šių želdinių būklė yra gera.
Šiaulių miškų urėdijos miškininkai padarė tokias išvadas: laboratorijoje in vitro metodu padaugintų hibridinių drebulių augūnų tolesnė aklimatizacija medelyne nėra sudėtinga ir nereikalauja ypatingų kapitalinių įdėjimų; kadangi drebulė ir jos hibridai - išskirtinai šviesamėgiai augalai, jų apsaugai nuo žvėrių pažeidimų po pasodinimo individualios plastikinės apsaugos nenaudotinos, nes sudaro palankias sąlygas apsigyventi ir veistis peliniams graužikams. Todėl tikslinga sklypą tik aptverti vielos tinklo tvora. L hidrotopo augavietėse dirva želdiniams turi būti ruošiama tik mikropakilimais arba lysvėmis. Buvusiose žemės ūkio ar kitos paskirties žemėse prieš dirvos ruošimą būtina įvertinti poarmeninio dirvos sluoksnio suplūkimo laipsnį ir pagal tai ją ruošti (gilusis arimas, papildomas giluminis purenimas). Pagrindinė apsaugos priemonė nuo pelinių graužikų - ištisinis žolinės augmenijos šienavimas želdiniuose. Tai būtina daryti bent 3-4 metus po želdinių įveisimo.


Radviliškio miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Egidijus Barčkus pristatė Radviliškio girininkijoje 2008 m. rudenį buvusioje pievoje (augavietė įvairuoja nuo Ndp iki Ldp) įveistus hibridinės drebulės želdinius. Jiems dirva ruošta PKL plūgu vagomis. Sodinta į vagos viršų, eilėmis (3x2 m). Pasak E. Barčkaus, pasodinus atrodė gana retoka, todėl eilėse tarp drebulių radviliškiečiai pasodino dar ir eglaičių (2+2). Dabar drebulės jau siekia 9 m aukštį (vidutinis aukštis - 7,5 m,), o eglės - tik 1-1,8 m. ,,Kol kas jokios negandos bandomųjų želdinių nepuola, jie žemėje laikosi tvirtai", - sakė vyriausiasis miškininkas E. Barčkus. Pasak Švenčionėlių miškų urėdijos miško želdinimo inžinieriaus Vytauto Bunevičiaus, Švenčionių girininkijoje ne miško žemėje Nd augavietėje įveisti hibridinės drebulės želdiniai ypač silpnai augo 1-3-ais metais. Dabar taisosi. Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius sakė, kad panaši situacija buvo ir Kazlų Rūdos girininkijoje 2008 m. įveisus 2 ha hibridinės drebulės bandomųjų želdinių. Jie pasodinti kažkada iškirstame juodalksnyne, kurio vietoje vėliau įrengtos kultūrinės pievos. Jas apleidus, dirva ištisai suarta, durpžemyje prigijo apie 95 proc. drebulaičių, jos augo netolygiai. Nors buvo gauta ES parama, reikėjo įdėti daug vargo ir lėšų jas prižiūrint: šienauti, laistyti, tverti vielos tinklo tvora.


Miško medžių genetikos sergėtojai ir aplinkosaugininkai laikosi nuostatos, kad hibridinės drebulės veisimas miško žemėse ar arti jų gali turėti neigiamą ekologinį poveikį miško aplinkai.
Seminare dalyvavusiai Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiajai specialistei Zitai Bitvinskaitei kelia abejonių ir hibridinių drebulių ateitis: ar jų mediena neturės paveldimo puvinio, ar šaknų sistema po 20-25 metų atlaikys didelę kamieno ir lajos masę. Dubravos EMM urėdijos Vaišvydavos girininkijoje 2003 m. pavasarįįveistą hibridinės drebulės jaunuolyną išvertė vėtros. Iškirtus vėjavartas 2011 m. pavasarį iš kelmų labai gausiai sužėlė šakninės atžalos. Dr. A. Gradecko teigimu, jas numatoma panaudoti eksperimentui pagal kombinuoto ūkio sistemą.
Ar atsilaikys hibridinės drebulės ir Kėdainių miškų urėdijoje, kurias miškininkai, kaip minėjau, bando sutvirtinti, rišdami prie kuolų? Apžiūrėjus išvirtusius medelius, matosi menka jų šaknų sistema. Todėl skeptikai šių klonuotų drebulių ir kitų nevietinių medžių želdinius vadina miško veisimu ,,kukurūzais", siūlydami jų vietoje veisti selekcinius beržynus ar mišrius ąžuolynus.
Seminaro dalyviams irgi kilo klausimų: kas gali pasakyti, kaip atrodys hibridinių drebulių ir tuopų euroželdiniai, kai juos reikės privačių žemių savininkams priduoti Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kad gautų ES išmokas; ar neplis iš plantacijų drebulių ir tuopų atžalos į miško aplinką; kaip su tuo reikės kovoti; kas už tai prisiims atsakomybę?


Akademikas Leonardas Kairiūkštis seminare priminė, kad eksperimentinių želdinių veisimas neturėtų būti vajinis, siekiant vien greitos naudos. Reikėtų pasimokyti iš praeities. Ir tarybiniais metais buvo įveista atrinktų drebulių bandomieji želdiniai, bet, pavyzdžiui, Biržų girioje nebuvus tinkamos apsaugos juos nugraužė žvėrys. Šilutės miškų urėdijos Pagėgių girininkijoje įveistus bandomuosius pocūgių želdinius 1967 m. rudenį išvertė audra. Nuo 1957 m. pradėtas ąžuolynų atkūrimo vajus šalies miškuose (įveista apie 20 tūkst. ha) taip pat nebuvo sėkmingas.
Per dešimtmetį mėgintuvėliuose padauginti tūkstančiai hibridinės drebulės augūnų jau daug kur išaugo iš rykštės amžiaus į dailią paauglę drebulaitę, kuri po 25 metų teoriškai turėtų tapti 1 m3 tūrio ponia. Bet ar ji atlaikys gamtos ir gyvenimo vėtras, taps natūraliai besidauginančiu miško medžiu?

   
2013 08 08


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai