Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Latvijos valstybiniai miškai - iš arčiau

Sausio pabaigoje generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, jo pavaduotojas Gintaras Visalga, Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Paltanavičius, Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Sindaraitė, grupė įvairių šalies regionų miškų urėdijų vadovų - Kęstutis Šakūnas, Rimantas Kapušinskas, Vygantas Mierkis, Stasys Pališkis, Bronislovas Banys, Sigitas Kinderis su atsakomuoju vizitu lankėsi kaimyninėje Latvijoje, kur susitiko su šios šalies valstybinius miškus valdančios AB „Latvijas valsts meži" (LVM) valdybos pirmininku Robertu Stripnieksu, kitais šios bendrovės vadovaujančiais darbuotojais, Latvijos medienos apdirbimo įmonių federacijos direktoriumi Kristansu Klausu. Seminare taip pat dalyvavo AB „Latvijas Finieris" valdybos pirmininkas Uldis Bikis, UAB „Likmerė" generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis, kiti šių įmonių darbuotojai.
Pasitarimo metu AB „Latvijas valsts meži" valdybos pirmininkas R. Stripnieks dalyvius supažindino su Latvijos valstybinių miškų ūkio struktūra, pagrindiniais ūkininkavimo principais, pasiekimais, sunkumais, veiklos perspektyvomis ir planais.

Truputį statistikos
Latvija - viena iš labiausiai miškais apaugusių šalių Europoje. Šioje šalyje miškai užima apie 3,2 mln. ha arba 52 proc. visos teritorijos. Vyrauja spygliuočių medynai (pušynai sudaro 48 proc., eglynai - 21 proc.), beržynai užima 24 proc. bei kiti lapuočiai - apie 7 proc. visų miškų. Metinis prieaugis - apie 11,7 mln. m3. AB „Latvijas valsts meži" administruoja daugiau nei pusę šalies miškų, kita dalis priklauso privačiam sektoriui, savivaldybėms ir pan. Ūkiniai miškai užima 74,6 proc. arba 1,2 mln. ha visos LVM administruojamos žemės. Latvijos valstybinių miškų valdose saugomų teritorijų yra 336,6 tūkst. ha (20,8 proc.). Visuomenės poreikiams skirtos įvairaus pobūdžio poilsio vietos užima 75,1 tūkst. ha (4,6 proc.) LVM miškų ploto.
Praėjusių metų duomenimis, Latvijoje buvo apie 150 000 miško savininkų, vidutinis privačios miško valdos plotas siekia 8,4 ha. Vykdant restitucijos įstatymo nuostatas, žemė bei miškai teisėtiems savininkams buvo gražinami tose vietose, kuriose jie arba jų protėviai valdė šį nekilnojamąjį turtą iki 1940 m. liepos 21 d.

Struktūra
Valdybos pirmininkas Robertas Stripnieks, dirbantis valstybinių miškų sistemoje nuo 1999 m. po jos reformavimo ir LVM įkūrimo, sakė, kad bendrovės struktūra liko nepakitusi iki mūsų dienų. AB „Latvijas valsts meži" veikia komerciniais principais bei vykdo valstybinių miškų naudojimo ir apsaugos savininko funkcijas. Visas bendrovės akcijų paketas priklauso Latvijos Žemės ūkio ministerijai. Aukščiausias AB „Latvijas valsts meži" organas - visuotinis akcininkų susirinkimas. LVM valdybą sudaro keturi asmenys, iš kurių vienas yra jos pirmininkas. Valdymo grandinėje žemyn toliau eina korporatyvinė vadovybė bei struktūriniai vienetai - LVM Miškų ūkis (organizuojantis pagrindinius miškų ūkio darbus - nuo miško sodinimo iki medienos realizavimo), LVM Sėklos ir sodmenys, LVM Nekilnojamasis turtas, LVM Medžioklė ir poilsis. AB LVM taip pat priklauso Jaunmokso pilis (100 proc.) bei dalis Miško produktų ir miško pramonės vystymo instituto (40,22 proc.).
Vykdydama ekonominius, socialinius bei ekologinius veiklos prioritetus, LVM stengiasi realizuoti praktikoje pagrindinį strateginį tikslą - didinti valstybinių miškų kapitalo vertę ir kasmetinį medienos prieaugį.
AB „Latvijas valsts meži" veikla paremta centralizuotu miškų ūkio darbų planavimu suskirstant juos lygmenimis bei prisilaikant septynių metų ciklo - nuo miško darbams reikalingos infrastruktūros sukūrimo, tolimesnio kirtimo darbų organizavimo iki miško atsodinimo bei želdinių priežiūros.

Dirba pelningai
Kaip sakė R. Stripnieks, Latvijos valstybinių miškų valdytojai dirba pelningai ir iš savo ūkinės veiklos moka nemažus dividendus valstybei. LVM pajamos 2012 m. sudarė 178,9 mln. latų, pelnas siekė 39,9 mln. latų, investicijoms skirta apie 45, 3 mln. latų, o dividendų ir įvairių mokesčių pavidalu LVM šalies ir savivaldybių biudžetams 2012 m. sumokėta apie 71 mln. latų. Atsižvelgiant į miškų sektoriaus valstybės finansavimą iš biudžeto, AB „Latvijas valsts meži" įvairių mokesčių pavidalu šalies biudžetui sumoka apie 28 proc. per metus nuo gautų pajamų. Reikia pastebėti, kad mūsų valstybinių miškų valdytojų mokestinė našta yra didesnė, nes Lietuvos miškų urėdijų įnašas į šalies biudžetą pastaraisiais metais siekia per 40 proc. nuo gautų pajamų.

Krizės laikotarpiu Latvijos vyriausybė, siekdama papildyti kiaurą šalies biudžetą, ženkliai padidino metines kirtimo normas valstybinių miškuose, todėl tuomet LVM kirto net iki 7,8 mln. m3 per metus. Pastaraisiais metais kertama mažiau - 2011 m. iškirsta 6,8 mln. m3 2012 m. - 5,7 mln. m3.
2000-2002 metais LVM pardavinėjo medieną nekirstu mišku aukcionuose ir ilgalaikėmis sutartimis, kurios buvo sudarytos net 1990-ųjų metų pradžioje. Nuo 2003 metų pereita prie sortimentinės medienos ruošos.
Ūkiniuose miškuose pagrindinio naudojimo plyni kirtimai sudaro 95 proc. Anot latvių miškininkų, jie stengiasi įrodyti visuomenei, agresyviai nusiteikusiems gamtininkams, kad plynus kirtimus reikia vertinti ne vien tik iš blogosios, bet ir iš gerosios pusės. Ir ne tik ekonomine, bet ir gamtine, ekologine prasme.
Apie 90 proc. visų pagrindinio naudojimo kirtimų vykdoma miško kirtimo mašinomis. Išvykos į mišką metu Lietuvos delegacija turėjo galimybę mišraus miško kirtimo biržėje pamatyti kaip dirba medkirtė, įsitikinti kaip ši mašina pakankamai greitai kerta ne tik spygliuočius, bet ir lapuočius.
AB „Latvijas valsts meži" visiems miško darbams atlikti konkurso būdu samdo rangovus, nes nuosavos technikos tam neturi. Pasirašę kontraktus su LVM, valstybinių miškų sistemos reikmėms dirba apie 770 įmonių bei 6200 darbuotojų: miško sodinimo, priežiūros darbams atlikti sudarytos sutartys su 380 įmonių (apie 2000 darbuotojų); infrastruktūros statyboms įdarbinta 250 įmonių (3000 darbuotojų); pagrindinio naudojimo kirtimus vykdo 100 medkirčių, 100 medvežių (550 operatorių); miško ugdymo kirtimų darbus atlieka 15 medkirčių, 23 medvežės (102 operatoriai, 165 darbininkai-medkirčiai); medieną nurodytais maršrutais pas pirkėją perveža 217 medienvežių (434 vairuotojai).
Apie 80 proc. medienos Latvijoje apskaitoma nepriklausomų matuotojų. LVM administruojamuose valstybiniuose miškuose apskaitai 1 mln. m3 medienos tenka 20 specialistų. Kadangi mūsų šalyje palyginti nedaug medienos apskaito nepriklausomi matuotojai, Lietuvos valstybiniuose miškuose prie tokių darbų įdarbinta apie 120 specialistų.

AB „Latvijas vaslts meži" valdybos pirmininko R. Stripniekso teigimu, didelis dėmesys skiriamas dirvos ruošimui, želdinių priežiūros ir kitiems miško atkūrimo darbams. Latvijoje kasmet vidutiniškai atkuriama apie 12,2 tūkst. ha miško (apie 30 proc. žėlimu), išugdoma 27 tūkst. ha jaunuolynų, paruošiama 9 tūkst. ha dirvos. Kadangi krizės metu buvo kertama daugiau vidutinės kirtimo normos, dabar Latvijos miškininkai, siekdami išlyginti miško atkūrimo balansą, kasmet stengiasi vis daugiau atsodinti, ugdyti jaunuolynų.

Dėmesys modernizavimui
Valdybos pirmininko R. Stripniekso teigimu, AB „Latvijas valsts meži" ypač didžiuojasi savo padalinio LVM Sėklos ir sodmenys pasiekimais. Jis sakė, kad po medelynų sistemos reformavimo 2000 m. įvyko technologinis protrūkis, nes pereita nuo miško sodmenų auginimo atvirąja šaknų sistema iki auginimo uždarąja šaknų sistema. Po rekonstrukcijos iš 14 buvusių medelynų palikti 3 patys didžiausi strateginiai bei 6 juos aptarnaujantys ir palaikantys technologinio gamybos proceso nenutrūkstamumą medelynai. Per 12 metų beveik 4 kartus daugiau išauginama miško sodinamosios medžiagos - nuo 13 mln. sodmenų 2000 m. iki 48 mln. sodmenų 2012 metais. Ženkliai išaugo ir eksporto apimtys. Vietinės kilmės genetiškai aukštos kokybės miško sodinamosios medžiagos panaudojimas - tai vienas iš svarbiausių šio laikmečio LVM strateginių tikslų.
Sovietiniais laikais, o ir pirmąjį nepriklausomos Latvijos dešimtmetį, beveik nesirūpinta miško kelių remontu, rekonstrukcija, naujų kelių statybomis. R. Stripnieks sakė, jog 2000 m. tekdavo įrodinėti net patyrusiems miškininkams profesionalams, kad efektyviai dirbti miške galima tik esant geram kelių tinklui. LVM nemažas investicijas keliams rekonstruoti ir tiesti ėmė skirti nuo 2001 metų. Latvijos miškininkų tikslas - artimiausiu metu sukurti tokį miško kelių tinklą, kad 100 ha miško tektų apie 1,5 km kelio (planuojama nutiesti dar 7000 km).
Vykdydami ES direktyvas, mūsų kaimynai didelį dėmesį skiria miško kirtimo atliekų ruošai biokurui. Skirtingai nuo mūsų, šioje šalyje biokuras apskaitomas kilovatvalandėmis pas vartotoją priėmimo metu. Kad parduodama žaliava būtų geresnės kokybės, ji nuo 3 iki 9 mėnesių laikoma lauko sandėliuose krūvose, iš kurių didžioji dalis dengiama specialiu popieriumi.

   
2013 04 03


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai