Prienų miškų urėdija

 

Naujienos


Ar biokurui naudosime kelmus?

„Statyba ir architektūra", 2013-03
Biokuru vis labiau domisi ne tik mažieji, bet ir didieji miestai, nors visos urėdijų biokurui paruošiamos žaliavos jie dar neišperka. Trūksta ir medienos atliekoms pritaikytų katilinių. Tačiau miškininkai raginami ieškoti naujų galimybių gaminti biokuro žaliavą - skandinavų pavyzdžiu jai naudoti ne tik šakas ar medžių viršūnes, bet ir kelmus.

Technika per brangi
Aplinkos ministerija, susirūpinusi efektyvesniu miško kirtimo atliekų naudojimu, 2011 metais Miško kirtimų taisyklėse numatė galimybę ketvirtos grupės miškuose, kurie nepriskirti saugomoms teritorijoms, rauti kelmus ir juos naudoti kaip biokuro žaliavą. Kelmų mediena biokurui gali būti naudojama tik iš plynų kirtaviečių. Panaši praktika taikoma ir Skandinavijoje. Tokių galimų kirtaviečių Valkininkų miškų urėdijos vadovas Arvydas Strazdas urėdijos teritorijoje suskaičiavo maždaug 90 hektarų. Per metus kelmų skiedrų gamybai susidarytų maždaug 5 tūkst. kietmetrių.
A. Strazdas paaiškino, kad šiuo metu miško kirtimo atliekos biokurui ruošiamos čia pat - pagrindinių kirtimų biržėse. Biokuro gamintojai, iš urėdijų kirtimo vietose arba sandėliuose įsigiję kirtimo atliekų, medienos smulkintuvais šakas ir kitas kirtimo atliekas sudrožia į skiedras. Norint išrauti plynoje kirtavietėje likusius kelmus, urėdijoms prireiktų specialios galingos technikos - kelmarovių. Tokia technika, pasak miškų urėdo, jiems per brangi. Ir vargu ar atsipirktų.

Apsunkintų medienos pardavimus
Kelmų medienos tankis didesnis, todėl ji kaloringesnė už kitų medžio dalių medieną. Sukūrenus toną paprastos medienos išsiskiria 2 MWh šilumos energijos, o sudeginus tiek pat kelmų - apie 4 MWh. Tačiau A. Strazdas įsitikinęs, kad pradėjus rauti kelmus žalos būtų daugiau nei naudos: būtų
suardyta miško paklotė, sunaikintas derlingas žemės sluoksnis, suniokotos biržės. Juk šiuo metu eksploatuojant kirtavietes miško kirtimo technika gali važiuoti tik valksmomis, kad nebūtų pažeista aplink esanti paklotė. O kelmus reikėtų rinkti visame kirtavietės plote.
2004 metais Valkininkų miškų urėdijai suteiktas FSC miškų tvarkymo sertifikatas, kuris užtikrina, kad miškai tvarkomi ir naudojami nekenkiant jų ekologinėms, socialinėms bei ekonominėms funkcijoms. Jei tektų rauti kelmus, gali būti, kad urėdija tokio sertifikato netektų. Tai apsunkintų ir apvaliosios medienos pardavimus.

Sprendimai vėluoja
Varėnos amatų ir verslo asociacijos vadovas Jonas Semsė nurodė ir daugiau priežasčių, kodėl skiedrų bent kol kas iš kelmų drožti neverta. Dauguma biokuro katilinių nepritaikytos ne tik kelmams, bet ir kitoms medienos atliekoms deginti, todėl daugeliui miškų urėdijų sudėtinga parduoti jau paruoštą žaliavą biokurui. Mat medienos atliekos yra gana drėgnos, o šakos ir spygliai - mažesnės energinės vertės nei malkinė mediena.
Iki šiol Lietuvoje biokurui nenaudojami ne tik kelmai, bet ir šiaudai, o jų irgi netrūksta. Šalyje vis dar nėra iš šiaudų pagaminto biokuro katilinių. Kol kas apsiribojama siūlymais modernizuoti esamas katilines, kad jose būtų galima naudoti ir šiaudus.

Išbandė praktiškai
Varėniškis J. Semsė pasakojo kartu su kolegomis bandęs 12 hektarų ploto miško kirtavietėje išrautus kelmus panaudoti kaip biokuro žaliavą. Sunkiausiai išsprendžiama problema, pasak pašnekovo, pasirodė ne gauti reikiamą techniką, bet šalinti kelmų šaknyse susikaupusį smėlį. Vokiečiai smėlį siūlo šalinti suspaustu oru arba plauti vandeniu. Bet brangi ir vienu, ir kitu atveju naudojama įranga, o jos atsipirkimą sunku prognozuoti nežinant paslaugos poreikio. Didelės būtų ir vandens sąnaudos.

Ne naujiena
Kelmus panaudoti Valkininkuose mėginta ir prieš keliasdešimt metų. Tuomet terpentino ir dervos gamybos fabrike kaip žaliava buvo naudojami spygliuočių kelmai. Kirtavietėje jie būdavo laikomi tol, kol apipūdavo, tuomet - raunami. Panašių siūlymų pasigirsta ir dabar. Be to, išrautus kelmus rekomenduojama palikti sukrautus krūvose pusę metų, kad lietus nuplautų didžiąją dalį žemių, ir tik tada apdoroti.
Miškų urėdui A. Strazdui toks kelmų naudojimo biokurui scenarijus kelia abejonių. Mat laukiant, kol kelmai supus, nebus galima vykdyti miško atkūrimo darbų. O jam ėmus savaime atželti ir pradėjus rauti kelmus, savaime išdygę medeliai būtų sunaikinami.

Gali prisidėti privačios įmonės
Valkininkų miškų urėdija jau kelerius metus parduoda po 7 tūkst. kietmetrių žaliavos biokuro gamybai. Ji viena daugiausia Lietuvoje parduodančių miško kirtimo atliekų. Kietmetris malkinės medienos urėdijoje kainuoja 60-65 litus, o už kietmetrį nesmulkintų kirtimo atliekų prašoma maždaug 40 litų. A. Strazdas mato vienintelę galimybę kelmus panaudoti biokuro gamybai - jeigu jai būtų pasitelkiami tie kelmai, kuriuos privalu išrauti per miškus tiesiant kelius ar, pavyzdžiui, dujotiekį. Dabar jie paliekami supūti. Tuo padėtų pasirūpinti privačios įmonės.

Privalu palikti atliekų
Urėdijas siūloma įpareigoti pačioms gaminti medienos skiedras ir tiekti į kol kas vangiai veikiančią biokuro biržą „Baltpool". Taip tikimasi kovoti su galimais rinkos monopolininkais. Valkininkų miškų urėdui tokie užmojai sunkiai suprantami. „Prekybos mediena taisyklėse nenumatytas urėdijų dalyvavimas biokuro biržoje. Be to, yra daug privačių įmonių, kurios įsigijusios biokurui gaminti reikiamą techniką", - atkreipė dėmesį A. Strazdas.

O tai, kad į urėdijas baksnojama pirštu, esą jos daug kirtimo atliekų palieka pūti miškuose, A. Strazdo nestebina. Tačiau situacija, anot jo, kiek kitokia: nederlingose augavietėse privalu palikti dalį kirtimo atliekų. O šlapiose kirtavietėse net ir malkinę medieną, medžio atliekų nesuklojus po mašinų ratais, sunku išvežti.

2013 03 29


Valstybės Įmonė
Prienų miškų urėdija

Miškininkų g. 2, LT-59149
Ignacava, Prienų r. sav.
telefonas (8 319) 60300
faksas (8 319) 60492
el. paštas: info@prmu.lt

Duomenys apie VĮ Prienų miškų urėdiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 191803586
PVM mokėtojo kodas LT918035811 A.s LT04 7300 0100 0256 3597, "Swedbank" AB, b.k. 73000

 

 



Gaisringumas Ligos Medienos ištekliai